Į Šilutę atvyksta Vyriausiosios rinkimų komisijos desantas

Skundą pasirašė 6 partijos

Spaudos konferencijoje dalyvavo Liberalų sąjūdžio, TS-LKD, Lietuvos laisvės sąjungos partijų Šilutės skyriaus pirmininkai arba pavaduotojai bei visuomeninio rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ vadovė Daiva Žebelienė. Be šių partijų atstovų skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai pasirašė ir Darbo partijos bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyrių pirmininkai, kurie spaudos konferencijoje nedalyvavo.

Aukščiau išvardintų rinkimuose dalyvavusių organizacijų vadovai reiškė abejones dėl rinkimų rezultatų tikrumo, skundėsi Apygardos komisijos bei jos vadovo negeranoriškumu bei rinkimų proceso organizavimo, balsų skaičiavimo kokybe.

Mato Trakų atvejį

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriaus pirmininkės pavaduotojas Zigmantas Jaunius perskaitė anksčiau minėtų partijų pareiškimą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Politinių partijų Šilutės skyriaus vadovai, pasirašę minėtą skundą, kelia rimtas abejones dėl balsų skaičiavimo skaidrumo, balsų ir galimo rinkimų rezultatų klastojimo.

Politinės partijos atkreipė dėmesį, kad „išankstinio balsavimo metu Savivaldybėje nebuvo tinkamai vykdoma balsavimo biuletenių, vokų bei specialių apsaugos lipdukų apskaita, o visas šias priemones (balsavimo biuletenius, vokus, lipdukus bei pačius balsavusiųjų žmonių vokus) saugojo tik vienas žmogus – apygardos komisijos pirmininkas“.

Priminsime, kad Lietuvos valstybė skiria labai didelį dėmesį balsų skaičiavimo kokybei. Tuo siekiama, kad visi rinkimuose dalyvaujantys asmenys balsavimo rezultatus priimtų kaip piliečių valią ir būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl balsų skaičiavimo patikimumo ar nešališkumo. Dėl tos priežasties visų lygių rinkimų komisijose dirba partijų deleguoti žmonės, o pats balsavimo procesas yra labai griežtai reglamentuotas. Juo siekiama maksimaliai išvengti rinkimų rezultatų klastojimo arba balsų klastojimo atvejus greitai nustatyti.

Trakuose buvo aiškiai fiksuotas faktas, kad vienas apygardos komisijos narys atidarinėjo išankstinio balsavimo vokus ir klastojo rinkimų biuletenius. Trakų atveju klastojimo faktas buvo greitai nustatytas, nes galimai biuletenius klastojęs asmuo neturėjo naujų rinkimų biuletenių, balsavimo vokų ar lipdukų, kurie Šilutės atveju buvo vienose – apygardos rinkimų komisijos pirmininko – rankose.

Spaudos konferencijoje TS-LKD atstovas Z. Jaunius pastebėjo, kad balsavimo namuose bei Savivaldybėje atveju, dviejose rinkimų apylinkėse (gimnazijos ir M.Jankaus) nepaprastai didelis žmonių skaičius balsavo už Socialdemokratų partiją. Būtent šios partijos atstovas ir buvo Šilutės rinkimų apygardos pirmininkas.

Per daug negaliojančių biuletenių

Kiti konferencijos dalyviai pateikė daugybę mažų, tačiau pakankamai svarbių faktų, kurie kelia klausimus galbūt ne tiek apie balsų klastojimą, kiek apie balsų skaičiavimo kokybę. Rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ pirmininkė Daiva Žebelienė nebuvo patenkinta balsų skaičiavimo rezultatais Pagrynių ir Žemaitkiemio rinkimų apylinkėse. Šiose mažose rinkimų apylinkėse balsavo šio komiteto sąraše kandidatavę asmenys, kurie pasigedo už save atiduotų pirmumo balsų.

Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininkas Raimundas Ambrozaitis pastebėjo, kad šiuose rinkimuose buvo kaip niekada daug negaliojančių rinkimų biuletenių. Iš esmės kas dešimtas rinkimų biuletenis Šilutėje buvo paskelbtas negaliojančiu. Štai, pavyzdžiui, 2008 metais Seimo rinkimuose negaliojančiais buvo paskelbta tik 5% rinkimų biuletenių. Konferencijos dalyvių nuomone, Vyriausioji rinkimų komisija turėtų imtis priemonių ir tokias abejones išsklaidyti.

Tik tyrimas gali pasakyti, ar balsai buvo klastojami

Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos Laisvės sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas A. Jakas apgailestavo, kad tokia, Rusijai būdinga rinkimų praktika, veržiasi į Šilutės rajoną. Jis teigė, kad šiuo pareiškimu siekiama gauti atsakymus į iškeltus klausimus, kad visi rajono gyventojai būtų tikri, jog jų paduoti balsai bus suskaičiuoti sąžiningai. Šiuo metu kyla abejonės dėl 6 Šilutės rajono rinkimų apylinkių ir tikimasi, kad pirmadienį vakare į Šilutę atvyksiantys Vyriausios rinkimų komisijos atstovai į šiuos klausimus atsakys.

Tiek Vyriausioji rinkimų komisija, tiek Apygardos rinkimų komisija turi būti suinteresuota atlikti išsamų tyrimą ir paneigti arba patvirtinti galimus įtarimus. Galbūt tai buvo tik apygardos komisijos pirmininko neapdairumas. Priešingu atveju – į darbą turi įsijungti prokurorai – atsakomybę už rinkimų rezultatų klastojimą numato net keturi Baudžiamojo kodekso straipsniai. Griežčiausias iš jų siūlo laisvės atėmimą iki ketverių metų.