Vegetarė Aušra: vien tik maitintis sveikiau nepakaks

Galų gale, skirtingos nuomonės kelia nesutarimus abiejose barikadų pusėse, nuo neišsilavinusio darbininko iki gerbiamo verslininko bei daug pasiekusio mokslininko. Pasaulis yra susiskaldęs ieškant atsakymų į daugybę klausimų, todėl šiandien pateiksiu kelis atsakymus, susijusius su įsitikinimais dėl vegetariškos mitybos. Į pagalbą pasitelkiau gyvulinės kilmės produktų ir net kai kurių rūšių augalinės kilmės produktų atsisakiusią, savo receptais besidalinančią, iš Šilutės kilusią Aušrą Kutkaitę.

Sveikesnę mitybą propaguojanti Aušra teigia, kad pradžioje atsisakė mėsos. Tai ją padaryti privertė meditacija.

„Iki kol nepradėjau užsiimti meditacinėmis praktikomis, niekada nemaniau, kad nevalgysiu mėsos. Pamažu besidomėdama mėsos ypatybėmis supratau, kad ji ne tik nenaudinga žmogaus organizmui, bet netgi kenksminga. Kai tiek daug pasiūlymų, reklamų ir kitos nuomonę formuojančios informacijos, sunku suvokti, kad gali būti kitaip. Tačiau meditacija man padėjo susivokti ir pasidarė „šlykštu“ valgyti mėsą. Ilgainiui, domintis ne tik visuomenėje įprasta informacija, bet ieškant ir kritiškai vertinant viską, prie ko buvau pripratusi, suvokiau, kad tai, kuo gyvenau iki šiol, nebuvo tiesa“, - teigė Aušra.

Ji paminėjo įdomų atvejį, kai gydytojai vis kartodavo, jog ji negalėsianti turėti vaikų. Tačiau atsisakius „sunkaus“ maisto ir pasirinkus kitokią mitybą, po kurio laiko moteris pastojo. Kiek tai susiję su pokyčiu mityboje, Aušra nenori spekuliuoti ir į klausimą, ar tai turėjo įtakos atsakė paprastai – šiuo konkrečiu atveju nežinau.

„Šiandien auginu pusės metų dukrytę Meilę, kuri auga gana sparčiai. Taip pat rūpinuosi namų ruoša, maisto gamyba vyrui, komponuoju puokštes ir kompozicijas. Paskutinieji metai floristikos studijose. Dalinuosi naudinga informacija, receptais, nuotraukomis facebook‘o grupėje ir tam reikia nemažai laiko. Maitinu dukrytę krūtimi ir jau po truputį pradedu pratinti prie augalinio maisto. Ir energijos pakanka, maistinių medžiagų - taip pat. Nors nemažą dalį jų pasiima mažylė. Domiuosi labai daug, nes tai yra nauja mano gyvenime ir poros metų nepakanka atsikratyti įpročių, kuriuos ugdžiau ilgiau nei 20 metų. Todėl ruošdama valgį pasidomiu produktais ir jų sudėtimi: vitaminais bei maistinėmis medžiagomis. Skaičiuoju kalorijas, kad kasdien gautume dienos normą ir, žinoma, derinu maisto produktus, jog juos pasisavintų organizmas ir jie nepradėtų pūti žarnyne“, - patirtimi dalijosi Aušra.

Dažnai sklandantys mitai apie vegetarišką / veganišką mitybą apima kainos klausimą, maisto pasirinkimo įvairovę, laiko trūkumą, maisto sezoniškumą bei šviežumą žiemos laikotarpiu. Ar tikrai visi šie vyraujantys mitai pagrįsti tikrais faktais?

„Jei esi tinginys ir ieškai būdų, kaip negaminti, tikrai taip. Tačiau jei nebijai pasigaminti sau ir savo šeimai, tai tikrai nėra bėda. Esu paskaičiavusi, kad gaminant maistą dešimčiai žmonių per savaitę tai kainuoja iki 250 eurų (paskaičiuota tokiu principu: 2 žmonės valgo kasdien nuo pirmadienio iki sekmadienio imtinai visą dieną, o 8 - tik sočius pietus nuo pirmadienio iki penktadienio imtinai: sriuba, antras ir desertas). Žinoma, turėčiau paminėti ir laiką. Tokiu principu gaminant 10-čiai žmonių turiu skirti iki 4 valandų kasdien ir čia neįtraukiu produktų išsirinkimo ir užsakymo. Labai daug laiko atima produktų užsakymas, nes norisi kiek įmanoma „gyvesnio“ ir kokybiškesnio maisto. Man prabanga yra leisti laiką ir pinigus vaistams bei gydytojams dėl ligų, kurios atsiranda maitinantis „sunkiu“ maistu”, - teigė Aušra.

Sklando gandai, kad racionas be mėsos yra labai ribotas ir nieko, išskyrus salotas, jame nėra. Kiek šiame teiginyje yra tiesos?

„Nulis. Jokios tiesos. Tai tiesiog melas. Vyrui du mėnesius kasdien gaminau vis kitą patiekalą ir jie buvo be mėsos. Tiesiog reikia nepatingėti ir pasidomėti. Vėliau tai tiesiog susiranda mane”, - aiškino pašnekovė.

O tada kaip atsakyti tiems, kurie sako, kad toks maistas yra sezoninis ir, pavyzdžiui, žiemos metu parduotuvėje perkami vaisiai ir dauguma daržovių neturi maistinės vertės, ypač Lietuvoje?

„Parduotuvėje perkami produktai ne tik žiemos, bet ir vasaros sezonu neturi daug maistinės vertės ar tokios naudos, kaip yra reklamuojama. Bet šiandien mes lyginame gyvulinės ir augalinės kilmės maistą. Tad ar žinote, kiek laiko mėsa yra laikoma, kol patenka į parduotuvę? Net jei leistumėte sau pagalvoti, kad mėsa yra naudinga, tai tiesiog pasidomėkite, kiek laiko užtrunka jos kelias iki jūsų lėkštės ir kokiais būdais ji ten atsiduria. Net jei nebūtų galimybės nesezoninio maisto įsigyti niekur kitur, išskyrus maisto prekių parduotuvėse, vis tiek negrįžčiau prie mėsos valgymo. Visada išlieka galimybė spausti sultis ir t. t. Be to, ūkininkų gausa, kurie gali pristatyti neapdorotus produktus, yra didelė.

Dabar manyje įsivyravo ramybė, lengvumas. Sumažėjo baimė ir nerimas. Pasikeitė vidinis pojūtis. Tai taip pat susiję su pasikeitusiu gyvenimo būdu ir, žinoma, meditacinėmis praktikomis, bet jaučiu, kaip prie to prisidėjo vegetariška mityba”, - buvo atvira Aušra.

Vegetarė taip pat pabrėžė, kad vien tik maitintis sveikiau nepakaks: „Jeigu norime išvalyti kūną ir protą, pakeisti požiūrį į savo emocijas ar atgaivinti dvasią, reikia ugdyti save. Ir jei Jūs esate vegetaras, veganas, žaliavalgis, bet savaitgalį nevengiate pakelti taurelės, barniai jums yra nesvetimi, gyvenate įtampoje ir esate labiau nusivylę nei laimingi, o gal net leidžiate sau „junkfoodint“, na, tai nėra tai. Aš kalbėjau apie visapusį atsidavimą ir domėjimąsi bei savęs ugdymą. Kitu atveju tai duos naudos, bet tik labai mažą, mikroskopinę dalį. Tikroji palaima, kai tame gyveni.”

Aušra vaikystėje gyveno skurde, teko pakeisti ne vieną būstą, kartais neturėdavo net ko pavalgyti. Tačiau šiandien mergina yra dėkinga už viską, kas ją supo vaikystėje ir nesmerkia nė vieno. Mergina yra dėkinga už pamokas, už sutiktus mylinčius žmones, su kuriais artimai bendrauja iki šiol. „Visi jie man ir mano sesėms suteikė galimybes. Kiekviena mes jomis pasinaudojome skirtingai. Žmonės, kurie manimi rūpinosi vaikystėje, man norėjo gero ir stengėsi išmokyti, parodyti pavyzdį. Šiandien kartais jie man pasako, kad dabar aš esu jų pavyzdys ir iš manęs gali šio to išmokti. Taip vyksta dalijimasis meile, nes kai išties mylime, niekam negaila nieko”, – apibendrino Aušra.