Dėl socialinių būstų kyla aistros. Kas išgąsdino teisybės ieškotojas?

Redakcijoje Rita vos pradėjusi kalbėti susigraudino. Išklausius moters pasakojimo lyg ir atrodytų – kokia neteisybė! Kam reikia tyčiotis iš žmogaus, kuris neturi gyvenamosios vietos, ir desperatiškai jos ieško? Negi Savivaldybės darbuotojai tokie neišprusę ir leidžia sau tyčiotis iš vargingai gyvenančių asmenų? Pirmiausia pakalbinome „vieno langelio“ tarnybos darbuotoją, kur, pasak moters, viskas ir prasidėjo. Informavus dėl ko atėjome, darbuotoja, švelniai tariant, nustebo. „Juk ji ir užvakar, ir vakar buvo pas mus atėjusi. Verkė. Man jos šitaip pagailo. Norėjau jai padėti, nuvedžiau pas specialistę iki kabineto. Nepaleidau vienos, tvarkingai palydėjau iki kabineto. Pati esu baigusi socialinį darbą, tad man šios problemos artimos. Juolab, esu moteris ir ją tikrai labai suprantu. Sunku gyventi su šitiek asmenų mažame butelyje, o kai dar ir sugyventinis ne „dovanėlė“. Bet kaip jos elgesys pasikeitė per vieną dieną – neįtikėtina“, – stebėjosi darbuotoja. Pakalbinome ir Šilutės r. savivaldybės Ūkio skyriaus Turto poskyrio vyriausiąją specialistę Nijolę Grigonienę. Tikėjomės sulaukti grubios, ant visų šaukiančios ir siuntinėjančios lauk moters. Bet atėjo be galo rami, švelnaus balso tono darbuotoja. Ramiu balsu ji mums paaiškino, jog Ritos tikrai neišvarė iš kabineto, juolab patyčių nebuvo ir negalėjo būti. „Juk čia dirba išsilavinę žmonės, gyventojų išrinkti atstovai valdžioje, tai kas čia bus, jei mes pradėsime konfliktuoti su visais ateinančiais? Matėte? Atėjusi į fojė kalbėjausi su manęs taip pat laukusia moterimi. Ar aš buvau grubi? Juk nežinojau, kad jūs esate korespondentė, – teigė specialistė. – Niekas iš jos nesityčiojo. Gal buvo pasakytas vienas sakinys „gal mums tave pas save į namus priimti gyventi?“ ją šitaip išmušė iš vėžių? Aš jai įstatymiškai paaiškinau, jog yra žmonės, eilėje laukiantys ir po 10 metų. Ligoniai, visiški ar daliniai neįgalieji, daugiavaikės šeimos, tie patys našlaičiai kaip ir ji. Jie nesiskundžia. Suprantu, kad yra problema. Man jos šitaip gaila buvo, bet jei ji dabar taip pyksta ir puola pas žurnalistus – tada nebežinau“. Su specialiste sutarėme, kad susitiksime kitą dieną ir galutinai išsiaiškinsime situaciją.  

14 valanda. Savivaldybės fojė. Mūsų jau laukė Rita, prisijungė Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Edita Šukytė bei Turto poskyrio vyriausioji specialistė N. Grigonienė. N. Grigonienė Ritai, dar kartą bandė paaiškinti: „Aš viską suprantu, jog yra blogai, sunku. Bet suprask, mes nieko negalime padaryti. Yra žmonės, eilėje laukiantys ir po 10 metų, ir mes negalime niekaip tos eilės pastumdyti. Ir dar – nuo gegužės 1 dienos viskas keičiasi. Nebelieka suskirstytųjų eilėje – visi būsite įmesti į bendrą eilę, tad jei dabar esi 28 eilėje, gali būti, jog busi 400 vietoje. Aišku, iš sąrašo greitu metu išbrauksime nebetinkamus asmenis, kurie mums yra neaiškūs. Tada kažkiek palypėsite į viršų, bet ne į pirmą vietą“. Savivaldybės darbuotojos domėjosi, ar Rita visai neturinti kur apsistoti. „Buvo tėvų butas, bet jo nebeturiu. Aš galėčiau laikinai prisiglausti tai pas vienus, tai pas kitus žmones, kol man suteiksite būstą“, – teigė Rita. Jai buvo pasiūlyta galimybė apsigyventi Moterų krizių centre, bet Rita jo griežtai atsisakė „Ne. Jau į tą „bomžyną“ aš tikrai neisiu. Aš ten su vaikais nepagyvensiu“, – atkirto moteris. Tuomet specialistės pasiūlė Ritai atvykti birželio mėnesį, kuomet bus tiksliai žinoma, kurioje eilės vietoje ji yra. „Nepyk taip ant mūsų. Aš asmeniškai galiu pasakyti, jog neužgauliojau, nesityčiojau iš tavęs“, – konfliktą gesinti bandė N. Grigonienė. „Tai aš ir nesakau, kad jūs. Šita ponia, sėdinti registratūroje, mane įžeidinėjo, tyčiojosi. Palydėjo mane iki jūsų kabineto ir klausėsi, apie ką mes kalbėjomės“, - teigė Rita. „Žinokit, aš esu šokiruota. Kai man korespondentė atėjusi pasakė, kad neva aš tyčiojausi iš jūsų bėdos, man net kojas pakirto. Šitas incidentas mane labai užgavo. Jei jūs nesuprantate, aš vykdžiau savo tiesiogines pareigas. Nepaleidau jūsų vienos klaidžioti Savivaldybės koridoriais, o mandagiai palydėjau iki pat specialistės durų. Jokių replikų nemėčiau“, – teigė Egidija Kazlauskienė. N. Grigonienė, norėdama užglaistyti šį nemalonų nesusipratimą, pasiūlė visiems susitaikyti ir pamiršti, kas įvyko. Straipsnio herojė Rita ir toliau „špilkavo“ darbuotoją E. Kazlauskienę. Rita net neatsisveikinusi, nepadėkojusi apsisuko ir nuo mūsų pabėgo. Tiesa, po kelių valandų paskambino ir pasiteiravo, ar bus parašytas koks straipsnis.

Tą pačią dieną į redakciją kreipėsi dar viena moteris. Ji teigė, kad pati vykdė tyrimą ir išsiaiškino, jog Šilutėje yra pernuomojami Savivaldybės socialiniai būstai. Aistė (pavardė redakcijai žinoma) teigė, kad viename iš būstų, adresu Turgaus g. 10, gyveno mergina. Ji buvo sudariusi sutartį su pernuomotoja. Sutartį tebeturi. Susisiekus su moterimi, kuri merginai išnuomojo butą, sužinojome, kad būstas šiuo metu yra tuščias. Ji su vaikais ten atsikraustys gyventi pavasarį, kadangi bute nėra krosnies. „Šitas butas yra tuščias. Aš su niekuo niekada nesudarinėjau nuomos sutarčių. Jei turite įrodymų – pateikite juos man“, – teigė moteris.  Aistė sakė, kad tokių išnuomojamų būstų Šilutėje – ne vienas. Sutarėme, jog kitą rytą susitiksime pokalbiui. Tačiau ryte telefonas buvo išjungtas, o vėliau bandant susisiekti – niekas mums taip ir neatsakė. Tai sukėlė įtarimą. Vėliau susisiekus su pačia Aiste ji pakartojo tą patį, jog tokiu ar kitokiu adresu nuomojami socialiniai būstai. Paklausus, ar dar kartą mums papasakos visą šią istoriją, teigiamo atsakymo nepateikė. Kyla natūralus klausimas, kam kreiptis į redakciją, iškelti problemą ir „nerti“ į krūmus? Juk konfidencialumą mes garantuojame, o šią problemą tikrai reikia viešinti ir spręsti.

Susiekėme su Turto poskyrio vyriausiąja specialiste N. Grigoniene  ir paklausėme, ar ji žino ką nors apie pernuomojamus socialinius būtus? „Nė vieno tokio atvejo nesu girdėjusi ir nežinau. Pavyzdžiui, Laisvės alėjoje Savivaldybė neturi nė vieno laisvo socialinio būsto. Šiame bute (Turgaus g. 10-5) dabar nieko nėra, kadangi nėra normalios krosnies. Stovi krosnelė, bet ji neapšildo viso buto taip, kaip reikia. Pati buvau nuvažiavusi, mačiau, kokios supelijusios sienos, prieš dvejus metus buvo išpuvę langai ir durys. Situacija buvo tragiška, – teigė N. Grigonienė. – Šiame bute gyvenanti moteris – našlaitė iš vaikų namų. Būstą gavo kaip esanti viena našlaitė. Jei kalbėti apie pačią Aistę, kuri kelia problemas – tai ji turėjo savą butą, bet už skolas tas butas iš jos tėvų buvo atimtas. Dar pati pamenu, kaip juos iškraustė lauk su visais baldais. Dėl to ji ir įstojo į socialinio būsto laukiančiųjų eilę. Rudenį jie gyveno krizių centre – iš ten, nežinia dėl ko, jie pabėgo. Gal sąlygos jiems pasirodė per prastos?“. Pokalbio metu dar sužinojome, kad kažkada turėtas būstas buvo parduotas iš varžytinių, nes šeima turėjo didelių įsiskolinimų paslaugų tiekėjams. Specialistė bėdojo, kad Aistė vos ne kasdien ateina į Savivaldybę aiškintis. „Yra net paruoštos bylos, kad jei būtų staiga ko nors paklausta, galėtume pateikti atsakymą. Kasdien esu pasiruošusi atakai“, – teigė N. Grigonienė.

Atrodo tokios karingos moterys – Rita ir Aistė – nusiteikusios rimtai pakovoti su, jų teigimu, neteisybe valdžioje, netikėtai „nėrė“ į krūmus. Kodėl? Kažko pabūgo? Nepatiko specialistų atsakymai? Ar pačios pritrūko informacijos? Jei jau pradėjote tiesos paieškas, jas reikėtų drąsiai tęsti iki galo.