Efektyvūs skolų išieškojimo būdai: kokį pasirinkti?

Skolų išieškojimas ne visada turi prasidėti ir baigtis minant teismų slenkstį. Kreditoriai dažnai nesusimąsto, kad lygiai taip pat sėkmingai skolų grąžinimas vykdomas ir kitokiais būdais. Bene svarbiausias aspektas, kuris užtikrina sėkmingą skolos išieškojimą yra bendradarbiavimas ir kompromiso radimas tarp kreditoriaus ir skolininko.

Sėkmingam skolų išieškojimo procesui labai svarbu įvertinti ne tik skolininko, bet ir kreditoriaus finansinę situaciją. Dažnai kreditoriai nieko nelaukę pradeda teisminį skolų išieškojimą, sumoka mokesčius, specialistams už konsultacijas ir tik vėliau paaiškėja, kad debitorius neturi turto iš kurio galima išskaičiuoti susidariusią skolą ir padengti teismo išlaidas. Tokiu atveju kreditorius ne tik neatgauna skolos, bet ir papildomai išleidžia nemažai lėšų. 

Taigi, įvertinant kreditoriaus ir skolininko finansines būkles tampa lengviau pasirinkti tinkamiausią skolos išieškojimo būdą.

Ikiteisminis ir teisminis skolų išieškojimas

Ikiteisminis skolų išieškojimas yra vienas lengviausių ir pigiausių būdų susigrąžinti skolas. Šio proceso metu siekiama, kad debitorius įsipareigojimus vykdytų savo noru ir nusiteikęs bendradarbiauti. Dažniausiai skolininkui pakanka raštiško įspėjimo, skambučio ar kito raginimo pradėti atsiskaitymą. Jei susitarimą pasiekti pavyksta ir jo laikomasi, tuomet kreditorius sutaupo laiko ir išvengia bylinėjimosi išlaidų.

Teisminis skolų išieškojimas pareikalaus išlaidų ir laiko sąnaudų. Šis procesas tampa neišvengiamu kai abiem pusėms – kreditoriui ir skolininkui – nepavyksta gražiuoju susitarti ir užtikrinti sklandų skolos išieškojimo procesą. Jei debitoriaus finansinė padėtis yra gera ir skolas galima grąžinti, kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Šio proceso metu galima inicijuoti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą ir panašiai. Teismų procesui pasibaigus priimamas sprendimas dėl skolos išmokėjimo, kurio privaloma laikytis. Kitu atveju skolininkui gresia papildomos problemos, nes teismas privers laikytis numatytų įsipareigojimų.

Nemokumo proceso iniciavimas

Jei skolininkas neturi turto, o jo finansinė padėtis yra itin prasta, ekspertai rekomenduoja svarstyti apie galimybę inicijuoti nemokumą. Kitaip tariant, pradėti bankroto ar restruktūrizavimo procesą. 

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas įtvirtina privalomą neteisminį nemokumo klausimo sprendimą. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas inicijuoti nemokumo procesą, privalo pasiūlyti kitai šaliai sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba inicijuoti susirinkimą dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Teismui patenkinus pareiškimą ir skolininkui iškėlus bankroto ar restruktūrizavimo bylą, atsiskaitymais su kreditoriais vyksta įstatymų nustatyta tvarka.