„Lituanicos“ sesę skrydžiui paruošęs inžinierius: tas patriotinis Rolando Pakso užsidegimas...

Tai tik dalelė kelio, kurį teks įveikti norint pakartoti Lietuvos didvyrių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą. Apie šį žygdarbį kalbėjome su legendinę „Bellanca“ Lietuvoje surinkusios įmonės UAB „Termikas“ generaliniu direktoriumi, inžinieriumi Algimantu Jonušu.

Lėktuvas buvo kaip „ledas“

„Bellanca“ buvo laikoma apie 70 kilometrų nuo Poliarinio rato. Jo savininkas kanadietis Warrenas Wrightaspats ketino juo skraidyti pats ir džiuginti svečius. Tačiau jo planus pakeitė tai, kad kiekvienam lietuviui brangios „Lituanicos“ sesuo nepritaikyta 45 laipsnių šalčiui. Todėl po ilgų derybų vienos iš dviejų pasaulyje likusių skraidančių lėktuvų „Bellanca“ savininkas sutiko jį parduoti.

Dėl Covid-19 pandemijos prezidentas Rolandas Paksas su komanda buvo priversti lėktuvą pirkti neapžiūrėjus. Ir pasibaigus žiemai Kanadoje, tuometis savininkas nuskrido keletą tūkstančių kilometrų į pirmą miestą, esantį pietuose ir čia jį paliko.

Pasak A. Jonušo, istorinio lėktuvo kelionė į Lietuvą nebuvo lengva: orlaivį teko išardyti dalimis bei sutalpinti į jūrinį konteinerį, kurį vilkiku iš vakarinės Kanados pakrantės pervežė į Rytinę pakrantę - Monrealį. O iš čia jis jau buvo atplukdytas prie Europos krantų – į Hamburgą Vokietijoje, kur neeilinis siuntinys buvo dar kartą perkrautas į kitą laivą ir atplukdytas į muitinę.

Po ilgos kelionės praėjusių metų gruodžio pradžioje lietuvių pasididžiavimas - „Bellanca“ pasiekė Lietuvą.
Orlaivių meistras, inžinierius A. Jonušas neslėpė – lėktuvas buvo puikios būklės. „Mes lėktuvą surinkome, patikrinome. Buvo ir elektros tvarkymų... O šiaip lėktuvas buvo labai geros būklės. 2029 metais jam bus 100 metų, bet atrodo tikrai neblogai. Šis lėktuvas – geras pacientas. Buvome suplanavę, kad kovo 20-ąją jis pakils į orą. Taip ir pasisekė“, - pasakojo verslininkas.

Iki Velykų lėktuvas išskris į savo bazę, kuri yra Vilniuje.

Svajonė – labai drąsi

Pasak A. Jonušo, istorinio lėktuvo atsiradimas mūsų šalyje – kiekvienam lietuviui svarbus.
„Tas patriotinis Rolando Pakso užsidegimas... Malonu, kad yra žmogus, kuris tuo domisi, svajoja. O jo svajonė – labai drąsi“, - įsitikinęs A. Jonušas.

R. Paksas nori pakartoti S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą. Iki to momento, anot pašnekovo, dar reikia daug ruoštis.

Pavyzdžiui,  inžinieriams dar teks įvertinti „Bellancos“ „gležnumą“ , atitinkamai sutvirtinti konstrukciją, kad ji atlaikytų 3 kartus didesnį, negu sveria pats lėktuvas, svorį. Galimi ir variklio patobulinimai ar detalių pakeitimai. Negalima pamiršti, kad jame turės būti didelis kiekis degalų, tepalų. Paruošus, lauks bandomieji skrydžiai.
„Man svarbu, kad viskas būtų gerai padaryta. Kai ruoši lėktuvą, pirmas dalykas – saugumas. Į viską reikia žiūrėti per šitą prizmę. Daug metų dirbu aviacijoje. Turime palaidoję nemažai savo draugų. Saugumas yra svarbiausias. Šiuo lėktuvu skraidys Rolandas, jo šeima, draugai. Jis turi būti saugus. Į viską reikia žiūrėti rimtai. Turi konstruktoriai pasakyti, ką reikės padaryti, ką perdaryti, o ko nebus įmanoma perdaryti, teks sukurti iš naujo. Dabar laukiame sprendimų ir tada pateiksime savo planus. Aviacijoje yra viskas svarbu. Jei kažką pamirši, gali būti problemos su saugumu“, - dėstė A. Jonušas.

Specialistams teks išsiaiškinti, ar reikės perdaryti sparnus, o gal bus tinkami esantys ir dabar. Pašnekovas priminė, kad S. Darius ir S. Girėnas lėktuvui gaminosi naujus sparnus. „Šiandien pagaminti naujus sparnus nėra taip paprasta. Dabar technologijos kitokios. Medis nebėra madingas“, - pabrėžė pašnekovas.
Verslininkas sakė, kad įdomiausia bus rudenį, kada lėktuvas parskris po turo per Lietuvą, tada bus galima padaryti įvairius skaičiavimus ir bus daugiau aiškumo.

Puikiai žinojo legendinių lakūnų istoriją

Pašnekovas skrydžių subtilumus puikiai žino, nes skraido ir pats. Jo hobis – sklandytuvai. Inžinierius A. Jonušas yra buvęs Sovietų sąjungos rinktinės narys, dalyvavęs varžybose ir net gi tapęs Lietuvos čempionu. O prizininku buvo daugybę kartų. Nuo 1974 metų dangų raižantis vyras meilę lėktuvams perėmė iš savo tėvo, kuris taip pat skraidė. S. Dariaus ir S. Girėno istorija šiuos skrajūnus lydėjo nuo pat vaikystės.

„Mokiausi Kaune, Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje. Čia turėjome muziejų. Nepatikėsite, mūsų darbų mokytojas mokykloje išsaugojo legendinių lakūnų karstus, kuriuose jie buvo prieš palaidojant. Tie karstai atsidūrė mūsų mokykloje ir ilgai buvo saugomi. Tais laikais buvo S. Dariaus ir S. Girėno vardu pavadintas pionierių būrys. Kažkaip tokio vardo niekas neuždraudė. Dabar, kai pagalvoji, kaip ir turėjo to neleisti“, - prisiminimais dalijosi aviacijos pasaulio žinovas.

Inžinierius dar būdamas vaikas puikiai žinojo legendinių lakūnų istoriją, kurią nuolat prisimindavo ir Karo muziejuje. Tad galutinis R. Pakso tikslas - pakartoti S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą, Algimantui Jonušui ypač svarbus.