Savivaldybės bendrovės dirba tradicinio stabilumo ritmu

Pigiai ir nuostolingai

Pirmasis prie apvalaus politikų stalo žengia rajono šilumininkų vadas, pareiškiantis, kad šiame versle nuostolių išvengti niekaip nepavyko. Mat monopolizuotas verslas, neturintis konkurentų rajone, nėra pelningas. Juk negalima susidaryti pelningos kainodaros, kai ją reguliuoja toks prievaizdas, kaip Valstybės energetikos reguliavimo tarnyba. O prievaizdas toks nerangus, kad nuolat vėluoja perskaičiuoti kainas, kurios turėtų šuoliuoti septynmyliais žingsniais paskui nežabotų kuro kainų pasiutpolkių šokius.

Šį pasiteisinimą jau girdime daugelį metų, kaip litaniją iš sakyklos apie nuostolingos veiklos pagrindinę priežastį. Ir praėjusių metų šilumininkų veikloje lūžio tikėtis galėjo tik idėjinis naivuolis, šventai tikintis don Kichoto žygdarbiais. Deja, UAB „Šilutės šilumos tinklai“ ataskaitiniais metais patyrė  60 876 eurų nuostolių.

„Esminė ataskaitinių metų tokio rezultato priežastis – pavėluotai įsigaliojusi perskaičiuota šilumos kaina (pusę metų bendrovė dirbo su sena šilumos kaina, nepadengiančia realių veiklos sąnaudų)“, – teigiama bendrovės išplatintame pranešime. Šios dainos posmai jau skambėjo ir ankstesniais metais. Ir jei procesas kartojasi, logiška būtų manyti, kad galbūt priežasties reikėtų paieškoti kitur. Kaip ir resursų papildymo galimybių. Juk vasarą kuro užpirkimo kaštai kone dvigubai pigesni, bet pirkti negalima, nes su laiku prastėja jo energetiniai parametrai. O ir reikiamų apyvartinių lėšų bendrovė neturi. Bet štai Tarybos narys Steponas Kazlauskas mano, kad vis tik labiau apsimokėtų patirti apie du procentus palūkanų išlaidų ir kurą užsipirkti iš anksto.

Logiška tai, kad šiame procese galima dar surasti resursų ir taip išvengti nuostolingos veiklos. Nežiūrint ir į tai, kad pagal pigiausią parduodamos šilumos kainą, bendrovė užėmė vidutiniškai 9 vietą tarp penkiasdešimties Lietuvos šilumos tiekimo įmonių, o III šilumos tiekėjų grupėje, kuriai ir priklauso bendrovė, – 2-ąją vietą pagal tiekiamos šilumos energijos pigumą.

Skandina nuostolingas griozdas

Galbūt sudėtingiausias laikotaropis turėjo būti UAB „Šilutės autobusų parkui“ dėl įvestų judėjimo apribojimų, siaunčiant COVID-19 pandemijai. Tačiau pateikti veiklos rodikliai per praėjusius, 2021-uosius, metus byloja kitaip. Nors įmonė neišvengė nuostolių, tačiau akmeniu po kaklu pasirišo ne maršrutų sumažinimą. Kaip neskambėtų keistai, tokiu akmeniu, traukiančiu į dugną, tapo senosios autobusų stoties pardavimas. Mat šis nekilnojamas griozdas buvo parduotas pigiau už likutinę savo vertę. Vis dėlto rinka diktuoja madas ir tiek. Tai ir tapo esmine bendrovės veiklos rodiklio rykšte.

„2021 m. bendrovės veiklos nuostolis sudaro 40 735 Eur (2020 m. veiklos nuostolis siekė 99 453 Eur). Bendrovės veiklos nuostolio atsiradimo priežastis – autobusų stoties, esančios Geležinkelio g. 1A, Šilutės m., pardavimo kaina 350 400 Eur, kuri nepadengė likutinės parduoto turto vertės – 391 810 Eur. Šio sandorio nuostolis – 41 410 Eur“, – teigiama direktoriaus pristatytoje ataskaitoje. Nesunkioje skaičių dėliojimo kombinacijoje matoma, kad pagrindinė veikla nebuvo nuostolinga, tik turtas parduotas per pigiai.

Norėčiau klysti, bet nuojauta kužda, kad čia neapsieta be patyrusio kontrolieriaus patarimų. Dar vienoje kombinacijoje, išplaukiančioje iš skiriamų dotacijų, politikams šovė mintis apie nemokamus pasivažinėjimus rajono ribose. Mat, kaip suskaičiavo Tarybos narys Vygantas Kamarauskas, apie šimto tūkstančių eurų priedas prie jau skiriamų dotacijų nėra dideli pinigai. O toks išlaikymo iš biudžeto padidinimas leistų padaryti keleivinių autobusų maršrutus rajono ribose nemokamus. Ir į darbą, ir į sodą...

Ką gi siūlymas įdomus ir turėtų būti naudingas. Galbūt tai būtų pats naudingiausias darbas šioje kadencijoje, o ir rinkimams neblogi pliusai... Įtariu, politikai balsuotų vieningai, ir ne tik rankomis.

Didinama vandens kaina

Nors vandenį vartojame gal būt ir ne pigiausiai, kaip šildomės, o dėl šios priežasties UAB „Šilutės vandenys“ tikrai nenukentėjo. Tiesa, ir milžiniškų pelnų tikėtis tikrai būtų naivu. Net jei dalis vartotojų moka už lietaus vandens surinkimą. Šio mokesčio kitokia svarba, nei kišenės papildymas, sunkokai suvokiama. Bet kažkada vaikystėje skaitytos pasakos, pasirodo, turi tendencijas materializuotis. Juk lietaus vandens mokesčius pirmasis buvo įvedęs despotas princas Citronas iš žinomos G. Rodari knygos. Sugrįžę į realybės pasaulį galime pamatyti, kad Savivaldybės bendrovė 2021 metais pajamų gavo 0,75 proc. daugiau (20,9 tūkst. Eur). Sąnaudos - 2,8 proc. (77,1 tūkst. Eur) buvo didesnės nei 2020 m.

2021 m. apskaičiuotas 14 793 eurų pelnas. Vienu iš stabilios veiklos rodikliu, žiūrint iš šalies, galime įvardinti administracijos gebėjimus numatyti ar nuspėti galimas veiklos rizikas.

Kaip kitaip galėtume įvardinti kartu su pristatyta ataskaita teikiamą prašymą padidinti geriamo vandens ir nuotėkų tvarkymo kainas? Politikų prašoma nustatyti 20 centų didesnę kainą, neskaitant pridėtinės vertės mokesčio. Nors kolegos šilumininkai skundžiasi, kad per vėlai VERT nustato šildymo kainas, tačiau vandens tiekėjai, regis, problemų čia neturi.

Kažkodėl „Šilutės vandenys“ jau turi patvirtintas naujas kainas ir jos buvo nustatytos didesnės, nei prašoma. Pasak direktoriaus Alfredo Markvaldo, buvo prašoma didinti 0,17 cento, tačiau VERT įvertino ir patvirtino vandens kainos didinimą Šilutės rajone visu 0,20 euro. Tiesa, dėl šio sprendimo dar turės būti apsispręsta per artimiausią Tarybos posėdį, bet tai išlieka tik formalumu.