Skolintų pinigų suma išaugo beveik dvigubai

Išgirdo nedžiuginantį sprendimą

Moteris neišgalėjo įvykdyti įsipareigojimo. Todėl kovo 14-ąją išgirdo teismo sprendimą, kuris tikrai nenudžiugino.

O istorija tokia - greitojo kredito bendrovė kreipėsi į teismą dėl klientės nesumokėtos skolos, nurodė, kad įmonė negavo pajamų iš palūkanų, kurių moteriškė nesumokėjo. Bendrovė reikalavo, kad iš klientės būtų priteistos tiek palūkanos, tiek bylinėjimosi išlaidos. 

Nagrinėjant surinktą medžiagą paaiškėjo, kad paskolą moteriškei 2017 m. gegužę suteikė kita įmonė. Tada ji gavo 944,19 Eur kreditą ir įsipareigojo kas mėnesį mokėti įmokas, o visą paskolą turėjo grąžinti per 1 080 dienų. Tačiau laiku nesumokėjusi eilinės įmokos moteris įklimpo į bėdas. Buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai. Išaugusi skola nebuvo padengta. Todėl skolą ėmėsi išieškoti kita bendrovė. 

Tauragės apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas sprendime pabrėžė, kad skolininkei negrąžinus kredito ir taip neįvykdžius savo sutartinių prievolių, kreditorius negavo pajamų, palūkanų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti, kai skolininkė būtų grąžinusi visą kreditą. 

Nuspręsta iš moteris priteisti bendrovės naudai 895,56 Eur negrąžinto kredito, 49,21 Eur palūkanų ir 733,86 Eur negautų pajamų. Skolos bendra suma – 1 678,63 Eur.

„Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas banko tinklaraštyje rašo: „Šalies gyventojai skolinasi tuomet, kai jiems prireikia pinigų didesnės vertės pirkiniams įsigyti ar padengti nenumatytas išlaidas, kurioms neužtenka mėnesio pajamų. Tiesa, vis dažniau žmonės renkasi ne greituosius, o vartojimo kreditus“.

Žmonės jaučia pagundų įsigyti naujesnių telefonų, pažangesnių buities prietaisų, gal net automobilių ar gražesnių baldų. Tačiau jeigu skolinasi pasinaudoję greituoju kreditu, dalis jų įsisuka į nesibaigiantį skolų ratą. Greitieji kreditai vis dar tampa pražūtimi mažesnį finansinį raštingumą turintiems asmenimis. „Swedbank“ skelbia, kad pasirašant kredito sutartį paprastai numatomos ir baudos, delspinigiai, kuriuos reikia mokėti, jei paskolos žmogus negrąžina ar grąžina ne taip, kaip parašyta sutartyje. Greituosius kreditus, skelbiama, teikia ne bankai, o kitos bendrovės, kurių veiklos, priešingai nei bankų, neprižiūri valstybinės institucijos. Šių kreditų ypatybė ta, kad jie labai greitai išduodami, t. y. pinigai žmogų pasiekia vos išsiuntus trumpąją žinutę ar užpildžius trumpą anketą. Tačiau šių kreditų palūkanos labai didelės. Jei vartojamojo kredito metinės palūkanos paprastai siekia iki 30 proc., tai greitojo kredito palūkanos gali siekti net 300 proc. ir daugiau. Išduodant šias paskolas dažnai nėra vertinamos asmens galimybės grąžinti paskolą, tad skolininkas gali patekti į rimtą bėdą. 

Taigi, būtina pagalvoti, ar tikrai reikalingi iš pirmo žvilgsnio itin lengvai pasiekiami pinigai.