Vilkyčiuose paveikslai, kuriuose vaizduojamos senovės lietuvių mitologinės būtybės

Parodos autorė papasakojo lankytojams, kaip kilo mintis sukurti paveikslus, kuriuose vaizduojamos senovės lietuvių mitologinės būtybės. Šiai idėjai įgyvendinti minčių ji sėmėsi iš Ievos Simonaitytės literatūros kūrinių, kur minimi prūsų, lietuvių, latvių dievai.

Žvejams buvo svarbūs jūros dievai – Vėjopatis, Autrimpas. Vandenyje gyvenančios ir vyrus, išplaukusius į jūrą, viliojančios būtybės buvo Undinės (Vandenės), vandenų laumė – Indraja. Žmogaus gyvenime svarbios dievybės  buvo susijusios su Saule, tai saulės sūnus Pažarnis, kitos dievybės – Didžioji Mėnulė (Lela Menelija), Aušrinė.

Savo kūrybiniuose darbuose V. Astrauskienė taikė meninės grafikos išraišką, kurią naudodama sugebėjo perteikti mitologinių dievybių charakterius. Bičių Bobelis –  senovės lietuvių sodo dievas, apsuptas pievos augalų ir vabzdžių. Šventpaukštinis – paukščių dievas, skrendantis ant ornamentais išmarginto, stilizuoto paukščio nugaros. Visuose menininkės darbuose juntamas ryšys su gamta, dangaus kūnais ir žmogumi.

Menininkė save pristatė ir iš literatūrinės pusės. Ji perskaitė laiškus iš knygos „Laiko alsavimas“. Autorinėje knygoje sudėti straipsniai, pranešimai, dokumentai ir skaitmeninių fotografijos darbų forma pateikti pasakojimai apie visuomeninę, kultūrinę, istorinę veiklą Švėkšnoje.

Klausytojoms labai patiko „Laiškas mamai“, kuriame sudėti autorės prisiminimai apie savo mamą. Tai lyg įžanga ir apmąstymai artėjant Motinos dienai.