Susitikimas su karališkąja bibliotekininke neprailgo

Balandžio 27-osios popietę į Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filialą rinkosi Pranciškos Žemgulienės, ilgametės karališkosios bibliotekininkės, buvę skaitytojai, kaimynai, artimieji.

Ramučiuose biblioteka įkurta prieš 75 metus. Joje daugiau kaip tris dešimtmečius bibliotekininke dirbo visų mylima P. Žemgulienė, kurią visi vadino bibliotekininke Pranute. Pakviesti šią šviesią asmenybę į 22-osios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginį sumanyta po Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuoto konkurso „Laiškas bibliotekininkui“. Labai dėkoju konkurso organizatoriams už galimybę parašyti laišką savo vaikystės bibliotekininkei, bet gyvas bendravimas – nepakeičiamas, nes daug ko norėjosi paklausti, daug sužinoti.

Bibliotekininkė Pranutė, sulaukusi 91metų, dienas leidžia pas dukrą Birutę Pocevičienę gretimame Gardamo miestelyje. Dukra Birutė garbingą viešnią ir atlydėjo į susitikimą su buvusiais skaitytojais. Dirbti bibliotekininke Pranutė pradėjo 1962 metais, atvykus jaunai šeimai į Ramučius, nes vyras gavo vairuotojo darbą. Tuo metu Ramučiuose biblioteka buvo uždaryta, nes nebuvo kam dirbti, kai išvyko buvusi bibliotekininkė. Ūkio vadovas, sužinojęs, kad P. Žemgulienė mokyta, baigusi prekybos mokslus, kalbino dirbti bibliotekininke. Vadovas pažadėjo ir kūriką skirti, kad krosnies nereikėtų pačiai kūrenti, leido ir vaikus vestis į darbą. Ji sutiko laikinai padirbėti, bet užsibuvo tris dešimtmečius knygų karalystėje.

Pradžia buvo sunki: mažos patalpos, neturėjo net rašomojo stalo, su mažu vaiku glėbyje eidavo į darbą. Biblioteka po kelių metų buvo perkelta į erdvesnes patalpas, bibliotekininkė buvo pasiųsta į kursus Vilniuje. Mėnesio kursai davė daug naudos, nes juose suprato bibliotekinio darbo ypatumus, o laisvu laiku galėjo nemokamai lankyti visus renginius, tuo metu vykusius sostinėje.

Ramučiuose irgi virė gyvenimas, buvo  statomi spektakliai. Vienas pirmųjų spektaklių pastatytas pagal Žemaitės kūrinį „Marti“. Bibliotekininkė Pranutė prisidėjo ne tik prie spektaklio pastatymo, bet ir pati vaidino. Vėliau kaime atsirado daug kūrybingo jaunimo, daug ką patys organizuodavo, tuomet bibliotekininkei buvo lengviau. Ūkio vadovai keitėsi, bet visi buvo geranoriški bibliotekos atžvilgiu, paprašius pagalbos visada padėdavo. Bibliotekininkei iš buvusių skaitytojų labiausiai įsiminė jau šviesios atminties istorikas Eligijus Sudeikis, kuris jau nuo mažų dienų buvo labai smalsus. Pranutė jį vadino vaikščiojančia enciklopedija, nes beveik visas knygas buvo perskaitęs.

Paminėta ir skaitytoja Lijana Jagintavičienė, tada Montvydaitė, kuri buvo išrinkta geriausia Ramučių mokyklos moksleive. Sužinojome, kad mergaitės po pamokų eidavo pas bibliotekininkę į namus žiūrėti serialų. Renginio viešnia sakė, kad visų neįmanoma išvardinti, tiek daug buvo pagalbininkų tarp skaitytojų. Metai keitė metus, taip nepastebimai ir prabėgo dešimtmečiai tarp knygų ir skaitytojų.

Renginio metu skambėjo dainos, atliekamos dainuojamosios poezijos atlikėjo Ado Nausėdos, mergaitės deklamavo eiles, skaitytojai pasidalino prisiminimais. Popietės pabaigoje nusidriekė sveikintojų eilė, bibliotekininkė Pranutė sulaukė daug gėlių, išgirdo gražių žodžių. Visi viešniai linkėjo geros sveikatos, ilgų gyvenimo metų. Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga  pasveikintos ir renginyje dalyvavusios bibliotekininkės Vida Pozniakovienė bei Raimonda Lomsargytė.

Ilgai dar buvo bendraujama prie arbatos puodelio, skanaujama moterų keptų saldumynų.