Ko siekia konservatoriai pritardami mero pozicijai?

Siūlė nedidinti mokesčio

Nors absoliučia balsų dauguma pritarta dėl VšĮ „Šilutės sportas“ neformalaus ugdymo mokesčio padidinimo ir maksimalaus etatų skaičiaus padidinimo, tačiau apie tai pasisakyta nemažai. Pasižiūrėkime, kokios mintys aplankė mūsų politikus ir kuo tai argumentuota. Štai liberalus Tarybos sparnas tradiciškai oponavo ir nesutiko su mokesčių didinimu. Jų idėjinis vedlys Audrius Endzinas siūlė nedidinti mokesčio vaikams, lankantiems sporto mokyklą:

„Taip, šiandien tas mokestis nėra didelis. Tačiau ir šeimos, kurių vaikai lanko sporto mokyklas, neturi pajamų augimo tendencijų“, – teigė politikas, akcentuodamas, kad didelėms šeimoms tai padidins finansinę naštą, kuri gali neigiamai paveikti vaikų užimtumą ir paskatinti kitų veiklų didėjimą, su kurių pasekmėmis jau dabar susiduriama per dažnai.

Meras Vytautas Laurinaitis, reaguodamas į siūlymą ir gindamas sprendimo projekte pateiktą poziciją, politiniam oponentui atkirto kita argumentacija. Meras teigė, kad nuolat girdima informacija iš Vyriausybės, kad visų kategorijų žmonių pajamos dabar yra žymiai padidėjusios, pabrėždamas, kad tą patį sako ir liberalų sąjūdžio atstovai. Jo nuomone, du eurai aštuoniasdešimt centų nėra didelė suma sporto treniruotėms. Palyginęs su meno mokykla, kur mokami penki eurai, V. Laurinaičio manymu, jau tuomet geriau visai nerinkti pinigų, nes jų administravimas esą kainuoja brangiau. Meras taip pat priminė, kad visi panašūs būreliai yra ir mokyklose, o štai sporto mokykloje už aukštesnės kvalifikacijos suteikiamą paslaugą vis tik reikėtų mokėti penkis eurus per mėnesį.

„Padidėjo tos pajamos, padidėjo...“, – kartojo meras savo oponentui.

Paviešino esamas tendencijas

Kitu aspektu A. Endzino nuomonei pritarė Steponas Kazlauskas. Politiko manymu, yra socialinė grupė, kuriai reikėtų ir padėti. Tačiau jis atkreipė visų dėmesį ir į kitokį dalyką.

„Yra stebima tendencija, kad nėra grupėse tiek vaikų, kiek iš tikrųjų deklaruojama“, – pabrėžė S. Kazlauskas. Pasak jo, yra nustatytų atvejų, kai treneriai primoka patys tam, kad galėtų deklaruoti reikiamą skaičių vaikų. Tik liko nesuprantama, ką politikas siūlo: toliau skatinti šią tendenciją ar priešingai.

O štai Tarybos narė Lijana Jagintavičienė susirūpino, ar mokesčio padidinimas nedarys įtakos sporto mokyklos lankomumui, ir baiminosi, ar politikams neteks primokėti. Meras į šį politikės klausimą sarkastiškai atsakė, kad kiekvienas politikas turi tokią teisę – primokėti. „O mokesčio padidinimas lankomumui neturės jokios įtakos“, - patikino V. Laurinaitis.

Šiek tiek aiškumo į diskusiją įnešė Tarybos narys Sigitas Majus, kuris pasidalino žiniomis iš vykusio sporto tarybos posėdžio. Ten taip pat buvo paliestas mokesčio padidinimo klausimas. S. Majus priminė, kad šis mokestis nesikeitė jau dvylika metų, kai buvo patvirtintas 2010-aisiais. Pasirodo, apie mokesčio padidinimą jau diskutuota ir jis turi pritarimą sporto bendruomenėje. Tad, politiko manymu, šis sprendimas vaikų lankomumui tikrai neturės jokios įtakos.

Opozicija neturi vieningos nuomonės

Mero sarkastišką mintį dėl mokesčio administravimo tuoj pat pasigavo liberalas A. Endzinas. Jis jau visu rimtumu pasiūlė atsisakyti šio mokesčio, taip skatinant vaikų sportą. Dar daugiau, liberalo siūlymu reikėtų ir papildomą maitinimą sportuojantiems vaikams skirti. A. Endzino nuomone, tam, kad būtų garsinamas kraštas sporto pasiekimais, reikėtų kurti palankesnes sąlygas sportuojantiems vaikams. Su tuo nenorėjo sutikti V. Laurinaitis. Jo manymu, jau yra sudarytos labai geros sąlygos, tačiau „daiktas, gautas už dyką, niekada neturi deramos vertės“.

Galų gale kitas liberalas Algirdas Gečas pamėgino grįžti į realybę ir susirūpino, ar apie tai diskutuojama. Paaiškėjo tai, jog darbotvarkėje greta esantys klausimai yra glaudžiai susiję ir galima diskutuoti. Čia politikas priminė, kad vaikų krepšinio mokyklos susiejimas su suaugusiųjų krepšinio įstaiga yra teigiamas dalykas. Juolab, kad taip buvo padaryta su futbolu ir matomi teigiami rezultatai. Tad, politiko nuomone, toks žingsnis yra būtinas ir logiškas. Ir taip gana netikėtas konservatorės Sandros Tamašauskienės pritarimas mero argumentams užbaigė diskusijas.

Tačiau kaip reikėtų vertinti šį konservatorės žingsnį? Kaip vertybinės kovos auką su pragmatišku praregėjimu? O gal tai galutinis opozicijos vienybės laidojimas artėjančių savivaldos rinkimų fone? Ar vis tik ilgametės politikės siekis pataisyti savo jaunatvišką kolegą ir nutiesti santarvės tiltą tarp Šilutės konservatorių ir mero?