Stintautojai „užtvindė“ Pakalnės upės pakrantes Rusnėje

2015-03-13, Gerda BELOKOPYTOVA
Kovo 11-osios ankstyvą rytą abiejuose Pakalnės upės krantuose nusidriekė daugiau kaip kilometro ilgio žūklės mėgėjų eilės.
Kovo 11-osios ankstyvą rytą abiejuose Pakalnės upės krantuose nusidriekė daugiau kaip kilometro ilgio žūklės mėgėjų eilės.
Įvairiose žiniasklaidos priemonėse tik ir mirga pranešimai apie tai, kad Rusnėje jau prasidėjo stintų žvejybos sezonas. Ši žinia tinklus išmesti paskatino ne tik žvejus verslininkus, bet ir mėgėjus. Savaitės viduryje buvusi laisva diena – kovo 11-oji – į Rusnę sukvietė daugybę žvejybos entuziastų. Deja, dideliu laimikiu pasigirti šie negalėjo.

Pastarosios dvi savaitės Rusnėje – sujudimo metas. Salos erdves, ypač vakarėjant, „užtvindo“ stintautojai. Vietiniams – tai nieko naujo, o štai atvykusiesiems kelia nuostabą. Upių krantai dar bent keletą savaičių bus apsupti žvejų. Tiesa, kol kas agurkais kvepiančios žuvelės nedžiugina – jų pagauti kiekiai toli gražu neprilygsta prieš kelerius metus sužvejotam laimikiui. Nusiminti nederėtų,  tai dar tik pradžia.

O štai pavieniai žūklės mėgėjai į Rusnę atvyksta arba leidžiantis saulei, arba ankstyvą rytą. Štai trečiadienį, kovo 11-ąją, Pakalnės upės pakrantes „užtvindė“ stintautojai. Pasak rusniškių, jau daugelį metų šioje vietoje niekas stintų nežvejojo. Šie metai išimtis.  Abiejuose upės krantuose nusidriekė daugiau kaip kilometro ilgio žūklės mėgėjų eilės. Deja, daugelio laimikis – vos keliasdešimt agurkais kvepiančių sidabrašonių. Štai kalbintas rusniškis Algimantas sakė, kad žvejoja jau keletą valandų, tačiau sužvejojo vos kelias nedideles stintas.

Iš Šilutės atvykęs Ričardas pasakojo, kad kasmet atvyksta į Rusnę pažvejoti ne tik stintų, bet ir kitų žuvų. Šioje vietoje, anot vyriškio, žvejojantis pirmą kartą ir jau pagavo keliasdešimt agurkais kvepiančių žuvelių. „Bus bent vienam kartui pavalgyti“, - teigė vyriškis.

Vieniems žvejams mėgėjams sekėsi prasčiau, kitiems – geriau, tačiau nė vienas negalėjo pasigirti itin dideliu laimikiu. Vis dėlto daugelis kalbintųjų pripažino, kad į žvejybą atvyksta dėl pramogos, atsipalaiduoti nuo kasdienių darbų, todėl laimikis nėra pats svarbiausias dalykas. „Žinoma, kai vos spėji traukti meškerę – labai smagu, toks azartas užvaldo, tačiau ir dabar nesiskundžiu“, - sakė iš Vilkyčių atvykęs Romas.

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!