Politikė A. Zongailienė pasityčiojo iš tautinio kostiumo?

„Norėtųsi pasakyti, kad politikė ir dar kelios kitos narės dėvėjo tautinius drabužius, bet iš tikrųjų taip nebuvo. Sijonai iš vienos galeros, palaidinės – iš kitos. Nesupratau, kaip taip galima tyčiotis iš tautinių drabužių“, - kalbėjo telefonu moteris.

„Šilokarema“ jautė pareigą išsiaiškinti, ar tikrai politikė A. Zongailienė pademonstravo nepagarbą tautiniam drabužiui?

„Smagu, kad žino tautinį kostiumą, jį propaguoja ir matyt nori, kad jis gyvuotų, bet žiūrint į foto - ne pilnas kostiumas dėvimas pusiau sportinėje aplinkoje ir su sportiniais marškinėliais, nėra labai gerai, nes  dėvi pusę kostiumo. Reikėtų visą apsivilkti arba siūlyčiau tokiu atveju dėvėti kostiumo dalelytę“, - trumpai pakomentavo matomą vaizdą nuotraukoje tautodailininkė Birutė Servienė.

Daug apie tautinius drabužius išmano ir etnografė Nijolė Stanelienė. Ji sakė: „Tautiniai drabužiai - vienas svarbiausių tautos ir valstybės simbolių. Vilkint juos, aplanko ypatingas jausmas. Tas jausmas pakylėja, pasijunti esantis savo šalies patriotas. Gražu žiūrėti, kai šis rūbas dėvimas tinkamai, kada visos kostiumo detalės sudaro rūbo visumą. Deja, šiais laikais tautinį rūbą moka ir žino, kaip vertinti, tik tie, kas susiję su šiuo kostiumu - liaudies šokių, folkloro kolektyvų, kapelijų nariai. Esu Vainuto  folkloro kolektyvo „Vainuta“ narė. Anksčiau šiam kolektyvui vadovavusi Loreta Mieliulytė kolektyvo narius išmokė, kaip gerbti rūbą, kaip jį nešioti. Esame jai dėkingi, nes tikrai  reikia išmanymo ir pagarbos šiam drabužiui. Dabar, pamačius žmones vilkint netvarkingai sukomplektuotus rūbus, apima  jausmas, kad nesaugome savo etninio tapatumo“.

Pasak pašnekovės, dažnai renginių metu matosi, kaip žmonės puošiasi atskiromis tautinio rūbo detalėmis.

„Gerai, jei tai būna tik juosta ar delmonas, tinkantys prie kokio lininio ar kito rūbo, tačiau tautinis sijonas, juosta ir bet kokia palaidinė ar marškinėliai man - nepriimtina, neskoninga“, - įsitikinusi N. Stanelienė.