Dviese viešoje vietoje šiurpino praeivius – mušė ir žemino neįgalųjį...

Nusikaltimas padarytas 2020-aisiais, gruodžio 12 dieną, apie 15 valandą 30 minučių. Vieta: Šilutė, daugiabučio namo kiemas, netoliese – vaikų darželis. Susidorojimą su neįgaliuoju matė pro langą daugiabučio namo penkto aukšto gyventoja. Pasibaisėjusi moteris paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad „pacanai“ užpuolė ir muša neįgalų asmenį, kurį išmetė iš vežimėlio.

Viskas įvyko labai greit. Kaltininkai pabėgo. Pranešėja liko nežinoma, tačiau įtariamieji nustatyti. Jie – ne paaugliai. Šiemet, birželio 15 dieną, į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų kaltinamųjų suolą sėdo 48 metų I. C. ir 38-erių O. L. Teisėsaugos pareigūnams jie žinomi: anksčiau teisti, I. C. baustas ir administracine tvarka. Teistumai neišnykę, reputacija ne kokia. Ikiteisminio tyrimo metu abu kaltės kratėsi, tačiau teisiami pagal LR BK 284 str. (viešosios tvarkos pažeidimas) prakalbo atviriau: I. C. prisipažino kaltu iš dalies, o O. L. prisiėmė kaltę visiškai. Už tyčinį nesunkų nusikaltimą jiems grėsė viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Byla išnagrinėta viešame teisiamajame posėdyje.

Asmeninės sąskaitos – pykčio įkaitas

Pyktis gero nežada nei pykstančiam, nei jo pykčio objektui. Pyktis yra aklas ir gali virsti įtūžiu. Vėliau dėl to tenka gailėtis. Taip nutiko kaltinamajam I. C. Teisiamas kaltu prisipažino iš dalies. Užpernai, gruodžio 12 dieną, apie 15 val. 30 min., eidamas su O. L. ir dar vienu pažįstamu, susitiko seną draugą, būsimą nukentėjusįjį N. A.

Susitiko atsitiktinai prie namo, kuriame N. A. gyvena. I. C. teigė užkalbinęs sutiktąjį, nuo kurio prieš savaitę buvo gavęs į kaktą dėl keliamo triukšmo. I. C. neslėpė, kad to pamokymo užsitarnavo teisingai, tačiau vis vien jautėsi įsižeidęs. Kartu traukęs O. L. apie ankstesnį įvykį nežinojo, o I. C. , užvaldytas pykčio, matyt, nusprendė atsiteisti su N. A. tuo pačiu: smurtu. Toliau viskas vyko greitai. I. C., kaip pats parodė, užėjo neįgaliajam N. A. už nugaros ir papurtė jo vežimėlį. Išvirtęs iš vežimėlio N. A. nugriuvo priekiu ant apsnigto pėsčiųjų tako. I. C. teigia neturėjęs tikslo sumušti N. A., galėjęs necenzūriniais žodžiais iškeikti, bet, jo manymu, ant neįgaliojo nespjaudė, nespardė, smūgių kumščiais nesudavė, nežino, kodėl nukentėjusysis sako, kad jis spyrė jam į galvą. Ką darė kartu buvęs O. L. ir kitas pažįstamasis, I. C. teigė nematęs, nes jį kalbino kažkoks praeivis, be to, aplinkui buvo ir daugiau žmonių, kurie, galbūt, iškvietė policiją.

I. C. pasodino N. A. atgal į neįgaliojo vežimėlį ir nuėjo. Jis neneigė išvertęs iš vežimėlio neįgalų draugą N. A., kuris negali savęs apginti. Kaltinamasis I. C. savo poelgį vertino neigiamai, pavadino gėdingu, smerktinu.

Dalyvavo susidorojime apsvaigęs nuo narkotikų

Kaltinamasis O. L. (nedirbantis) kaltu prisipažino visiškai. Neslėpė, jog minimą dieną jo bute I. C. su draugu gėrė alkoholį, o jis vartojo narkotines medžiagas: heroiną ir metadoną. Išėję į miestą susitiko neįgalų N. A., kurį I. C. išvertė iš neįgaliojo vežimėlio. Kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo narkotikų, nelabai atsimena, kas po to vyko. Neatmetė, jog jis ir I. C. galėjo iškeikti, sumušti, apspardyti, apspjaudyti neįgalųjį. Įvykio vietoje vienas praeivis klausė: „Kokias nesąmones čia krečiat?!” O. L. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino, padarytą žalą pažadėjo atlyginti po teismo sprendimo.

Ką teisiamajame posėdyje pabylojo nukentėjusysis? Minimą dieną N. A., važiuodamas neįgaliojo vežimėliu, sutiko priešpriešiais ateinančius I. C., O. L. ir dar vieną pažįstamą. Šie pradėjo priekaištauti, jog jis iš vakaro neįsileido jų pas save į namus. O. L. akivaizdžiai buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo kitokių medžiagų. Netikėtai I. C. paėmė už vežimėlio rankenų iš galo ir pavertė į priekį. N. A. nugriuvo ant žemės, jam nuo nosies nukrito nešiojami korekciniai akiniai. O. L. gulinčiam sudavė kumščiu vieną smūgį į kairę galvos pusę, I. C. spyrė į dešinę galvos pusę. N. A., dengdamasis galvą rankomis, pajuto dar tris pavienius skaudžius spyrius į rankas iš skirtingų pusių. Abu užpuolikai pradėjo ant jo spjaudyti, jį keikti. N. A. jautėsi pažemintas, nes įvykį matė kiti žmonės. Šalia stovėjęs ir kartu su I. C. ir L. O. ėjęs trečias vyras jo nemušė. Į konfliktą nesikišo ir šalia stovėjęs N. A. draugas. Abu šie vyrai vėliau tapo liudytojais. Susidorojimo metu O. L. tyčia užlipo ir mindžiodamas sulaužė nukritusius aukos 80 eurų vertės akinius. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nusikaltimo dieną pagal BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), bet vėliau perkvalifikuotas į kiek griežtesnį straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 str.).

Nukentėjusysis nereikalavo griežtos bausmės

Teisiamuosius I. C. ir O. L. pripažino kaltais Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis. Nuosprendis paskelbtas šiemet, birželio 15 dieną. Kaltinamųjų atsakomybę sunkino tai, kad nusikalto veikdami kaip bendrininkai prieš bejėgiškos būklės dėl neįgalumo asmenį, turėdami neišnykusius teistumus, būdami recidyvistais.

Jie įžūliai pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį. Tiesa, kaltę prisiėmė, abu kritiškai vertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė. Nors pastarasis pareiškė civilinį ieškinį dėl 85 eurų turtinės žalos (sulaužyti akiniai, dingusi kepurė) ir neturtinės žalos (515 eurų) atlyginimo, bet neprašė griežtos bausmės savo skriaudėjams. Kaltinamieji civilinį ieškinį pripažino. Dalį žalos dirbantis I. C. (300 eurų) jau atlygino.

Tai geri ketinimai. Kaltinamiesiems I. C. ir O. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vieneriems metams, tačiau jų vykdymas, remiantis BK 75 staipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, vykdymas atidėtas vieneriems metams trims mėnesiams. Nuteistieji įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kaltinamieji išvengė nelaisvės, nuo jų pačių priklausys, ar suklys, ar pateisins teismo pasitikėjimą ir į kaltinamųjų suolą nebesugrįš. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas – viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, suteikiančių progą nusikalstamas veikas padariusiems asmenims keisti savo elgesį į gerą pusę ir gyventi socialinėje erdvėje taikoje su įstatymu.