Ar mokesčių didinimas padėtų išnykti apleistiems pastatams?

Patvirtintas atnaujintas tvarkos aprašas

Birželio mėnesio paskutinį ketvirtadienį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje buvo pristatytas sprendimo projektas dėl nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo. Nors buvo pristatytame dokumente praplečiamos tam tikros ribos, politikus vis tik labiau domino mokesčio surinkimo klausimas, nei numatyti tvarkos pakeitimai.

Peršasi išvada, kad kažkas galimai balsuoja už sprendimus net jų neskaitęs. Esmė tame, kad šiuo dokumentu yra nustatomos kriterijų ribos, kuriais pripažįstama nekilnojamą turtą esant apleistu. Fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamas turtas gali būti pripažintas apleistu ir neprižiūrimu, jei nesilaikoma normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio savybės, atitinkančios Europos normatyviniuose dokumentuose nustatytus esminius statinių reikalavimus.

Taip pat yra toks kriterijus, kaip nesilaikymas statinio techninės priežiūros reikalavimų. Taip pat laukia maksimalus nekilnojamo turto mokestis ir tų, kieno statinys yra apleistas ar neprižiūrimas, jo būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai, taip pat gali atsidurti padidinto nekilnojamo turto mokesčio sąraše.

Savivaldybės galvos skausmas

Nežiūrint į griežtėjantį Savivaldybės tarnautojų toną apleistų pastatų savininkų atžvilgiu, numatytos ir tam tikros išlygos pastariesiems. Jomis bus galima pasinaudoti ir išvengti maksimalaus nekilnojamo turto mokesčio. Tai kompetentingų tarnybų nustatyti kai kurie apribojimai naudotis nekilnojamu turtu, kai tretieji asmenys suniokojo turtą. Taip pat jei tokio turto savininkas kreipėsi dėl paskirties keitimo sąlygų išdavimo ar rekonstrukcijos, statybos, griovimo leidimų.

Pastarosios išlygos yra apibrėžtos šešių mėnesių terminu. Tad suprantamas siekis pažaboti galimus gudravimo atvejus. Šiais dokumente išdėstytais kriterijais diskusijos nei komitetuose, tuo labiau Tarybos posėdyje nebuvo. Reikia suprasti, kad viskas visiems aišku kaip dukart du ir nekyla klausimų nei dėl apibrėžimo, nei dėl kriterijų taikymo.

Kur kas svarbiau domino politikus šio mokesčio surinkimo bei administravimo klausimai. Tad šios diskusijos nepalikime nuošalyje ir pažiūrėkime, kokia situacija. Ypač įdomu, jog iš čia taip pat išplaukia esminis klausimas, kuris rūpi ne tik politikams, bet ir eiliniams piliečiams: kaip kovoti su apleistų pastatų savininkais, ypač tų, kurie dešimtmečius „puošia“ rajono gyvenvietes. Tuo labiau, kad viename komiteto posėdyje nuskambėjo ir konkretūs siūlymai, kurie galėtų duoti ir naudos.

Norėtų didesnio mokesčio tarifo

Tad praktikoje maksimalaus nekilnojamo turto mokesčio tarifas savivaldybės biudžetą papildo nežymia suma. Pastaraisiais metais šis sąrašas praktiškai nesikeičia ir svyruoja apie dvidešimt penkis nekilnojamo turto vienetus. Pasak Savivaldybės administracijos Biudžeto ir finansų skyriaus vedėjos Doritos Mongirdaitės, už šį mokestį į Savivaldybės biudžetą įplaukia apie penkis tūkstančius eurų. Vienintelis turto savininkas Rusnėje šio mokesčio nemoka jau keli metai, nors skaičiuojami ir delspinigiai. Kaip kovoti su tokiais nekilnojamo turto savininkais ar valdytojais, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis turi aiškią ir tvirtą nuomonę.

„Didinti mokestį, ne tris procentus, sakykime, 10–15 procentų“, – teigė meras, įvardindamas tai kaip esminę priemonę. Dar vieną neigiamai veikiantį kriterijų politikas įžvelgia likutinę  nekilnojamo turto vertę, nuo kurios skaičiuojamas mokestis. Tokia įstatymo nuostata praktiškai neneša jokios naudos Savivaldybės biudžetui. Taip pat neatlieka skatinimo funkcijos. Šilutėje yra daug patrauklių vietų, tačiau ne visos jos tvarkomos deramai.

Administracijos direktorius problemos sprendimą mato mokesčio administravimo procese. Jo nuomone, jei Savivaldybė, o ne Mokesčių inspekcija administruotų šio mokesčio surinkimą, reikalai pagerėtų. Taip pat politikai vieningai pritarė nuomonei, kad Savivaldybė turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su tam tikrais ir konkrečiais siūlymais ir siekti tam tikrų įstatymo pakeitimų, kurie sudarytų lengvesnes sąlygas daryti poveikį neprižiūrimų pastatų savininkams.

Ar taikomas gyvenamiems pastatams?

Diskutuojant apie maksimalaus nekilnojamo turto mokesčio tarifo taikymo ypatumus, vieno politiko lūpomis nuskambėjo frazė, kad šis tarifas negali būti taikomas gyvenamiesiems pastatams. O kaip yra iš tikrųjų? Lietuvos valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad „Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 0,3 procento) iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Taigi, klausimas dėl gyvenamosios paskirties pastatų - klausimas Savivaldybės administracijos rankose. Patvirtintame maksimalaus tarifo apraše nėra išskirti gyvenamieji pastatai. Išimtis, anot VMI, gali būti taikoma pagal konkrečiai nustatytus kriterijus. Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje. Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų), o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 286 000 eurų).

Gali būti taip, kad labiau įsigilinus į jau priimtus dokumentus, sąrašas, apimantis dvidešimt penkis nekilnojamo turto objektus, kuriems taikomas maksimalus tarifas, prasiplės.