Ar saugūs jaučiasi šilutiškiai?

Ukraina jau keturis mėnesius kenčia nuo Rusijos agresijos. Žuvo daug nekaltų civilių žmonių - moterų, vyrų ir net vaikų, dar nė nepradėjusių savo kelionės per gyvenimą. Sunaikintas architektūrinis paveldas, iš gražių miestų likę tik griuvėsiai.

Ukrainos karas palietė kiekvieną, suvirpino ir pačias kiečiausias širdis. Lietuvai, kažkada buvusiai SSRS dalimi, rusų išpuoliai yra artimi ir mes, lietuviai, geriau nei bet kas kitas suprantame, ką patiria Ukraina. Natūralu, kad pradedame nerimauti, galvojame, kas būtų, jei būtų. Kiekvienas esamą situaciją pergyvename skirtingai, vieni gyvename paskendę nerime, kiti stengiamės nors retkarčiais atsiriboti nuo to, kas vyksta.

Atliktos apklausos metu buvo įdomu sužioti, kaip į karą Ukrainoje bei tranzito apribojimus Kaliningrade reaguoja Šilutės krašto žmonės, kokie jausmai juose verda, kaip jie išlaiko vidinę harmoniją. Apklausos metu paaiškėjo, kad nemaža dalis žmonių gyvena su nerimu, seka visas naujienas apie karą ir domisi situacija ten. Taip pat atsiskleidė dar vienas įdomus fenomenas: asmenys, kurie buvo linkę neidentifikuoti savo tapatybės, dažniau pasisakydavo jaučiantys didelę karo baimę, gyvenantys nežinioje dėl tolimesnio Ukrainos ir net Lietuvos likimo. Be to, pastebėta, kad vyriškosios lyties atstovai į visą situaciją yra linkę žiūrėti pozityviau nei priešingos lyties atstovės. Tarp apklaustųjų nebuvo nė vieno, kurie karo atveju būtų tuojau pat sprukę iš Lietuvos. Visi, nuo paties mažiausio iki didžiausio, kovotų už Lietuvos laisvę.

Dabar turite progą sužinoti pačių šilutiškių nuomonę apie vykstančius įvykius.

Edvardas, šaulys, pensininkas:

- Aš tai saugiai jaučiuosi, nežinau. Kaliningrade vykstantys dalykai visai nebaugina, nes tai visos Europos reikalas. O saugumo pojūtį suteikia viskas: Europa, NATO. Kariai dislokuoti pas mus yra, atsigavę visi. Dalyvavau Sausio 13-osios įvykiuose, tai ir dabar likčiau čia saugoti savo krašto.

Mantas, pasienio gyventojas:

-Na taip, jaučiuosi saugiai. NATO saugo mus, yra greito reagavimo pajėgos ir be to, NATO turi daug karių bei vietų, iš kurių gali pasiekti bet kurį Rusijos karinį objektą raketomis, tarkime, iš Amerikos ar Anglijos. Tai dėl to jaučiuosi gana ramus, o ir rusų armija yra nepalyginamai silpnesnė.

Virginija, užtarnauto poilsio moteris:

- Nėra ko man bijoti. Saugiai jaučiuosi su kaimynais, saugome vieni kitus, akis išsprogdinę sekame įtartinus žmones. Gaila tik žmonių esančių ten, kenčiančių tą karą. Čia va kuri gyvenimą, kažką bandai, tada kažkas ateina ir viską išsprogdina. Liūdna. Jaunas žmogus paims ir išvažiuos greitai, o vyresnis kur jau dėsis.

Virginija Balčytienė, Šylių kaimo bendruomenės pirmininkė: (labai mėlynos akys, balta palaidinė)

- Žinot, nelabai... Žmonės buvo sunerimę labai, bet mes bendruomenėje susirenkame, pakalbame, patariame mažiau žiūrėti televiziją, nes tikrovėje viskas yra kiek kitaip. Ir dabar tas stresas po truputį praeina, bet įtampa išlieka. O dėl Vyriausybės darbo nėra ką komentuoti... Jų darbas žemiau komentarų.

Algimantas Vidutis, šilutiškis:

- Kol kas jaučiuosi saugiai, o kaip toliau bus... Mano gyvenime yra vidinė ramybė, aplink taip pat ramu, tylu, ties šiuo dalyku esu nusiteikęs pozityviai. Iš baimės jausmo esu išaugęs, kai mažas buvau bijodavau, o dabar jau ne. Jei bus karas, tai bus, o ką padarysi? Jei beždžionė rankoje laiko granatą, tai visko galima tikėtis. Jei karas prasidėtų, tada ir spręsčiau klausimą, ką daryti.

Remigijus, pareigūnas:

- Kaip pareigūnas aš jaučiuosi gana saugiai. Lygiai taip pat saugiai jaučiuosi ir kaip civilis žmogus. Nevyksta čia kažkokių konkrečių reiškinių, kažkokių, kurie keltų realią grėsmę, tai dėl to jaučiuosi saugiai gyvendamas savo šaly. Valstybės priimami sprendimai karo atžvilgiu mane tenkina, dėl to neturiu pagrindo bijoti.

Ingrida, šilutiškė:

-Esamą situaciją jaučiu, man tai irgi yra nemalonu, nes kam būtų gerai, jei pradėtų šaudyti? Neramu, kad mums nebūtų taip, kaip Ukrainai, kad nebūtų skriaudžiami vaikai, nebūtų šaudoma, kad nenukentėtų civiliai žmonės, aš dėl to labiausiai bijau. Pas mus šiuo metu saugu, bet ką čia žinosi. Realiai ir gatvėje mes nesame saugūs. Pati Vyriausybė turėtų daugiau kištis į esamą situaciją, daugiau žiūrėti mus, paprastus, pavienius žmones, aš manyčiau turėtų daugiau mus palaikyti, daugiau stengtis dėl mūsų apsaugos.