Snieguolė ir Dainius Stakvilioniai - šiuolaikiški ir inovatyvūs braškių augintojai

Daug mokėsi

Ir kada gi kilo mintis imtis braškių auginimo? Pasak ūkio šeimininko Dainiaus, viskas gyvenime dėliojosi palaipsniui – prieš beveik 10 metų braškes pradėjo auginti tik savo šeimai, po to jų vis prašė giminės ir artimieji. Todėl lysvių skaičius augo. O šiandien braškynas užima hektaro plotą.

Vyras neslepia – teko abiem su žmona daug mokytis ir tą daro iki šiol.

„Teko išmokti daug: kaip auginti, kaip prižiūrėti, kaip užauginti skanią ir sveiką uogą. Išties reikia turėti daug žinių. 50 procentų rezultato priklauso nuo ūkininko, o likusi dalis – nuo gamtos“, - atviravo pašnekovas.

Anot Dainiaus, ūkis kasmet patiria šiek tiek nuostolių.

„Net turint žinių bagažą ir viską padarant, ką reikia padaryti, nuostolių būna. Nes tai per šalta, tai per karšta. Dalį dar paukščiai nulesa“, - atviravo Pagėgių krašto gyventojas.

Šeima braškių priežiūrą atlieka pati. Tik papildomų rankų tenka ieškoti uogų skynimo metu. Visas nuskintas braškes realizuoja tą pačią dieną.

Šeima daug dirbo, kad pasiektų tai, ką turi šiandien. D. Stakvilionis teigė, kad kartą pavyko ir projektinėje veikloje sudalyvauti. Prieš keletą metų smulkiam verslininkui skirta 15 000 eurų parama labai padėjo dar tvirčiau ant kojų atsistoti. Įsigijo laistymo sistemą. Darbus palengvina ir nupirktas šiaudų klotuvas, tarpvagių ravėtuvas.

Dirba visa šeima

Lumpėniškis  džiaugiasi, kad šeimoje kiekvienas stengiasi prisidėti prie braškių auginimo ir jų pardavimo, viską kuria savo rankomis drauge. 

„Vaikai nėra verčiami dirbti. Patys puikiai supranta, kad tėvams reikia padėti“, - dėstė ūkininkas.

Taigi, dvylikametis Kajus mielai su tėčiu į prekybines vietas važiuoja. Čia jau išmoko su klientais bendravimo paslapčių. Devynmetė dukra Danielė su mama Snieguole ne tik braškyne darbuojasi, bet dar ir pačios kuria įvairias reklamas ir taip pristato klientams pačių rankomis išaugintas uogas.

Tiesa, braškyne ir edukaciniai užsiėmimai organizuojami.

Nors visi labai pavargsta, tačiau jei eitų atsukti laiką, nieko nekeistų – darytų tai, ką daro šiandien.

„Išties pakeisti viską bet kada gali. Bet mums yra gerai, mums smagu. Visko buvo – ir sėkmių, ir nesėkmių. Bet tai mus daug ko išmokė. Taip ir keliaujame“, - sakė D  Stakvilionis.

Taigi, du žmonės mažais žingsneliais su meile ir supratimu keliauja gyvenimo keliu. Jie yra puikus pavyzdys savo atžaloms, kurioms įskiepyta, kad žiūrėjimu viena kryptimi, sąžiningu darbu galima džiaugtis puikiais rezultatais.