Nepotizmas ir partijų protegavimas – labiausiai paplitusios korupcijos formos

Įvardino rimčiausią problemą

Kaip buvo minėta, tiriamos trys tikslinės grupės: Lietuvos gyventojai, verslo įmonių vadovai ir valstybės tarnautojai. Iš viso buvo apklausti 1 005 Lietuvos gyventojai, 503 verslo įmonių vadovai, 697 valstybės tarnautojai. Šio tyrimo pagrindinis uždavinys - įvertinti tikslinių grupių požiūrį į korupciją. Taip pat atkreiptinas dėmesys į korupcijos paplitimą įvairiose institucijose, siekiant įvertinti antikorupcinį potencialą ir sprendimų priėmimo atvirumą Lietuvoje.

Tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima 4-ą vietą iš 18. Pirmenybę gyventojai teikia mažiems atlyginimams, kylančioms kainoms ir sveikatos apsaugos problemoms. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė 35 proc. gyventojų. Štai įmonių vadovai korupciją, kaip labai rimtą problemą, paminėjo 5-6-oje vietoje – 26 proc., o valstybės tarnautojai – 6-oje vietoje – 31 proc.

Dėl korupcijos mastų augimo Lietuvoje praėjusiais metais optimistiškiausi yra valstybės tarnautojai, kurių 8 proc. mano, kad korupcija išaugo, o net 66 proc. teigia sumažėjus. Gyventojų ir įmonių vadovų nuomonė labai panaši šiuo klausimu. Po 26 proc respondentų teigia manantys, kad korupcija išaugo. 28 proc. gyventojų tiki, kad korupcija sumažėjo, tokia pat nuomone pasidalino 33 proc. įmonių vadovų. Lyginant su 2020 metais respondentų nuomonės visumoje matomas nežymus augimas dėl korupcijos masto didėjimo.

Labiausiai paplitęs nepotizmas

Nuomonių tyrimo metu buvo domimasi labiausiai paplitusiomis korupcijos formomis ir vertinamas jos plitimas institucijose. Pateiktoje „korupcijos plitimo žemėlapio“ pažymoje apibrėžiama, kad labiausiai paplitusius korupcinius reiškinius („labai paplitę“) gyventojai nurodė naudojimasi tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais – 37 proc., kai asmuo gydytojui atsidėkoja pinigais po sėkmingai atliktos operacijos  – 32 proc., kai per pažintis yra įsidarbinama į valstybės instituciją – 27 proc.

Labai dažnai buvo minimos tokios korupcijos formos kaip nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas. Šios situacijos buvo dažniausiai minimos ir 2020 m. Labiausiai paplitusia korupcijos forma, remiantis apklausos rezultatais, yra nepotizmas. Taip mano 64 proc. apklaustų gyventojų ir 50 proc. įmonių vadovų. Valstybės tarnautojai labiausiai paplitusia forma įvardina partijų narių protegavimą – 64 proc., o nepotizmą jie nukelia į antrą vietą atiduodami 56 proc. balsų.

Partijos narių protegavimas - tai kita svarbi korupcijos forma. Ją nurodė 59 proc. gyventojų ir 48 proc. įmonių vadovų. Tarp labiausiai paplitusių korupcijos formų dar įvardinami papirkimas, palankių įstatymų tam tikrai grupei priėmimas ir sprendimų priėmimo vilkinimas. Tarp labiausia korumpuotų įstaigų aukščiausioje vietoje įvardinama gydymo įstaigos. Pirmenybė šiai įstaigai atiduota visose trijose apklaustųjų grupėse. Gyventojai ir įstaigų vadovai mano, kad po gydymo įstaigų, korumpuočiausi yra teismai. Už tai pasisakė 38 proc. gyventojų ir 29 proc. įstaigų vadovų. 31 proc. gyventojų ir 25 proc. vadovų mano, kad trečioje pozicijoje tarp įstaigų yra Seimas, o ketvirtoje – savivaldybės 23 proc. ir 24 proc. atitinkamai. Valstybės tarnautojų nuomonė truputį išsiskyrė, bet iš bendro konteksto neiškrito. Ši apklaustųjų kategorija mano, kad po gydymo įstaigų korumpuočiausios yra savivaldybės (38 proc.), Seimas (33 proc.) ir teismai (30 proc.).

Duoda kyšį

Dauguma gyventojų (65 proc.) mano, kad kyšis padeda spręsti problemas. Ši dalis per 20 metų, lyginant su 2021 m., sumažėjo (buvo 72 proc.). 21 proc. gyventojų duotų kyšį, kad išspręstų savo problemas, dar 39 proc. pažymėjo, kad tai priklauso nuo aplinkybių. Patiems respondentams per 12 mėnesių kyšį siūlė 4 proc. atvejų. Sutinka, kad kyšis padeda spręsti problemas, 41 proc. įmonių vadovų (tai mažiau nei 2020 m. – 44 proc.). Duotų  kyšį 9 proc. įmonių vadovų, dar 31 proc. tą darytų priklausomai nuo aplinkybių. 21 proc. valstybės tarnautojų nurodė, kad kyšis padeda spręsti problemas (2020 m. – 24 proc.).

Per 12 mėnesių kyšį yra davę 10 proc. gyventojų, o per 5 metus – 24 proc. (maždaug tiek pat, kiek ir praėjusiais metais, tačiau tai beveik dvigubai mažiau nei prieš 20 metų, 2001 m. – 46 proc.). Per 12 mėnesių kyšį yra davę 5 proc. įmonių atstovų, o per 5 metus  – 10 proc. Tai daugiau nei 2020 m. 2 proc. valstybės tarnautojų nurodė, kad per 12 mėn. jiems yra tekę duoti kyšį, tai maždaug tiek pat, kaip prieš metus (2020 m. – 1 proc., 2019 m. – 2 proc., 2018 m. – 4 proc., 2016 m. – 6 proc.). Per 5 metus davė kyšį – 11 proc. (2020 m. – 9 proc., 2019 m. – 9 proc., 2018 m. – 12 proc., 2016 m. – 19 proc.).

17 proc. valstybės tarnautojų nurodė, kad jų įstaiga dažniau ar rečiau patiria politikų spaudimą dėl jų privačių interesų (2020 m. buvo 17 proc., 2019 m. buvo 15 proc., 2018 m. buvo 19 proc.). Taip pat 14 proc.  respondentų nurodė, kad jų įstaiga patyrė politikų spaudimą dėl jų atstovaujamų partijų interesų (2020 m. buvo 15 proc., 2019 m. buvo 11 proc., 2018 m. buvo 16 proc.).

Dėl korupcijos paplitimo gyventojai pirmiausia kaltina teisėjus - 82 proc., ir prokurorus - 81 proc., politikus - 79 proc., tai panašus rezultatas kaip ir 2020 m. Įmonių vadovai dėl korupcijos pirmiausia kaltina politikus 75 proc., prokurorus 75 proc. ir teisėjus 74 proc.. Valstybės tarnautojai dėl korupcijos labiausiai kaltina politikus 79 proc., teisėjus 68 proc. ir verslininkus 67 proc.

Svarbiausiu informacijos šaltiniu apie korupcijos procesus gyventojams išlieka televizija (46 proc.), nors jos reikšmė mažėja, o didėja internetinė žiniasklaida (28 proc.). Įmonių vadovams pirmoje vietoje yra internetinė žiniasklaida 44 proc., o televizija antroje – 35 proc.. Valstybės tarnautojams televizijos ir internetinės žiniasklaidos vaidmuo yra vienodas – 32 proc.