Kad ir kaip nepatinka: A. Zongailienės istoriją gaubia kriminaliniai debesys!

Ilgai netrukus po šio „Šilokarčemos“ numerio pasirodymo A. Zongailienė kreipėsi į redakciją prašydama šią informaciją paneigti. „Šilokarčema“ atsisakė tenkinti politikės ultimatumus puikiai suprasdama, kad visi duomenys surinkti atsakingai, o šaltiniai patikrinti. Tačiau tuometė kandidatė į vienas aukščiausių Pagėgių savivaldybėje pareigų  rankų nenuleido ir kreipėsi į Žurnalistų etikos inspekciją su skundu prieš „Šilokarčemą“.

Skundėsi dėl garbės ir orumo

Skundą parašiusi A. Zongailienė teigė, jog „Šilokarčema“ pažeidė jos garbę ir orumą, nes teiginyje ,,siūlomos kandidatės į administracijos direktores istoriją gaubia kriminaliniai debesys“ paskleista informacija neatitinka tikrovės. Taip pat politikė skunde atkreipė dėmesį į tai, jog minėta publikacija padarė tiesioginę žalą, nes meras V. Bendaravičius dėl paskleistos informacijos atsisakė svarstyti jos kandidatūrą administracijos direktoriaus pareigoms užimti.

A. Zongailienė Žurnalistų etikos inspekcijos prašė, kad „Šilokarčema“ būtų įspėta, o susijusi informacija paneigta. Negana to, tyrimui dar nepasibaigus, socialdemokratė pakartotinai kreipėsi į inspekciją su prašymu kuo greičiau ištirti skundą.

Inspektoriaus verdiktas

Nepaisant politikės ultimatumų redakcijai ir skundų Žurnalistų etikos inspekcijai, paveikti „Šilokarčemos“ nepavyko. Inspekcijos verdiktas abejonių nepaliko – A. Zongailienės skundas pripažintas nepagrįstu. „Šilokarčema“ informacijos taip pat nepaneigs, nes ji buvo teisinga!

Taip pat Žurnalistų etikos inspektorius tyrimo metu nustatė, jog informacija apie A. Zongailienės vyrą, kuris buvo nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, yra aktuali ir svarbi vietos bendruomenei. O „Šilokarčema“, skelbdama informaciją apie politikės artimus ryšius ir jų galimai neskaidrią veiklą, siekia atlikti savo profesinę pareigą: informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą, kelti klausimus apie artimus asmenis, galinčius daryti įtaką.

Tyrimo metu Žurnalistų etikos inspektorius pažymėjo, kad „Šilokarčemos“ domėjimasis A. Zongailiene, kaip Pagėgių savivaldybes tarybos nare ir kandidate į Pagėgių savivaldybes administracijos direktoriaus pareigas, ryšiais, gyvenimo aplinkybėmis, galinčiomis turėti visuomeninės reikšmės, yra teisėtas ir pagrįstas: visuomenė turi teisę būti supažindinta net ir su tokia informacija, nors tiesiogiai tokia informacija nėra apie pareiškėją ar jos veiksmus, o tik apie jos artimą aplinką.
Žurnalistų etikos inspektoriaus teigimu, A. Zongailienei dalyvaujant vietos savivaldos valdyme ir bendruomenei reikšmingų sprendimų priėmime, net menkiausios galimo neskaidrumo apraiškos ar įtarimus galinti sukelti veikla ar ryšiai, pagrįstai domina bendruomenę ir gali būti skleidžiama. Publikacijų paskelbimo metu politikės einamos pareigos ir galimai būsimos pareigos nulėmė teisėtą ir pagristą visuomenės domėjimąsi jos ne tik darbine veikla, bet ir su ja susijusia asmenų veikla.

Kiekvienas asmuo, o žurnalistai ypatingai, privalo turėti galimybę atkreipti dėmesį į situacijas, kurios gali pagrįstai dominti visuomenę, ypatingai tokioje srityje, kurioje vietos bendruomenė galės pajusti A. Zongailienės vadovavimo veiksmų pasekmes.

Tyrimo metu inspektorius pabrėžė, kad A. Zongailienė yra viešas asmuo, todėl turi būti nuolaidesnė apie ją skleidžiamai informacijai. Įvertinus visą pateiktą informaciją, nustatyta, jog tokia „Šilokarčemos“ pateikta informacija negali būti suvokiama kaip menkinančio ar žeminančio pobūdžio, nes viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) yra suteikta teisė hiperbolizuoti situaciją, naudoti sarkazmą, ironiją ir kitas meninės raiškos priemones. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nors artimų pareiškėjai asmenų veikla ir tiesiogiai nėra su ja susijusi, tačiau tokia informacija taip pat yra svarbi ir gali suteikti platesnę informaciją apie pareiškėją kaip kandidatę administracijos vadovo pareigoms užimti.

Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose yra pateikęs poziciją konkrečiai dėl vietinės spaudos saviraiškos laisvės, nurodydamas, kad vietinė spauda turi turėti galimybę surengti atvirą ir be kliūčių visuomeninę diskusiją klausimais, sukeliančiais nepatogumą regioninei valdžiai, nes tai reiškia galimybę vietinei spaudai suvaidinti esminį vaidmenį, užtikrinant tinkamą politinės demokratijos funkcionavimą, teigiama tyrimo medžiagoje.