Ar pozityvūs atliekų surinkimo ypatumai svetur gali būti pritaikyti pamario krašte?

Kas pakoregavo projekto įgyvendinimą

Pamenu, kaip prieš keletą metų buvo pristatinėjamas Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus kuruojamas projektas dėl požeminių atliekų konteinerių aikštelių įrengimo. Tuomet vizijoje buvo akcentuojama griežtesnė surenkamų atliekų apskaita ir kontrolė, kuri turėjo vesti prie mokesčių mažėjimo. Vizijos pagrindu buvo atliekų pasvėrimas ir užrakinamos konteinerių aikštelės, į kurias būtų galima patekti tik turint specialų raktą. Deja, projekto įgyvendinimo metu pasikeitė atliekų surinkimo iš gyventojų taisyklės, patvirtintos ministro įsakymu.

Esminiu pokyčiu buvo įgyvendintas draudimas sverti mišrių atliekų kiekius prie daugiabučių namų. Šis pakeitimas galimai ir suvėlė visas rajono valdininkų vizijas į šipulius. Šiandien mes naudojamės požeminiais atliekų konteineriais, tačiau patekimas į jų aikšteles yra neribojamas. Tai sudaro visas galimybes atskiriems asmenims išvengti atliekų surinkimo mokesčių, jei neturi registruoto nekilnojamo turto. Juk šis mokestis skaičiuojamas nekilnojamo turto vienetų pagrindu.

O kaip su atvykėliu, kuris nuomojasi būstą? Galbūt tokių nėra daug, bet tai yra galima terpė. Panaši terpė gali būti ir kitų kategorijų mokesčių mokėtojams, kurių individualūs konteineriai yra sveriami ir jie moka nuo išvežto atliekų kiekio. Vadinasi, sukurtoje sistemoje padaryta ne viskas teisingai, jei ji neveikia. Tai ir gaunasi kaip visuomet: idėja gera, tik įgyvendinimas - nieko doro, kad neišstudijuotas iki galo.

Yra panašumų, bet...

Lankantis svetur ir susiduriant su atliekų išvežimo organizavimu kitose Europos šalyse, visuomet yra žingeidu, kaip ten tvarkomasi. Antai Antverpeno (Belgija) priemiesčiuose nesimato jokių konteinerių aikštelių. Pradėjus domėtis, teko susipažinti su atliekų išvežimo sistema, kurios kai kurie elementai galėtų būti įgyvendinti ir pas mus. Aišku, reikėtų padaryti paklaidą, kad priemiesčiuose, tokiuose kaip Kapellen ar Strabroek, nėra tokių penkiaaukščių „skruzdėlynų“ kaip pas mus. Tai, žinoma, svarbus niuansas. Žmonės gyvena individualiuose namuose su žemės ploteliu (tai prabanga ir vidutiniam belgui). O gyventojai, kuriuos būtų galima priskirti vidurinei klasei, įsikūrę kotedžų tipo butuose per du ar tris aukštus su mažu vidiniu kiemeliu ir dažnai be automobilių stovėjimo vietos. Komunalinės atliekos jiems yra išvežamos tam tikromis nustatytomis dienomis, paliekant arba individualų konteinerį. arba maišus gatvėje prie namų. Jie paliekami iš vakaro, o kitą dieną yra surenkami ar ištuštinami. Apmokestintas tik mišrių atliekų išvežimas. Tačiau sistemos niuansas yra tas, kad už jų išvežimą yra pirmiau sumokama, nei suteikiama paslauga. Taip savivaldybės tikriausiai išvengia skolininkų administravimo naštos.

Ryte pinigai – vakare kėdės

Kurie naudoja individualius konteinerius, gauna avansines sąskaitas su vidutine mokesčio suma, kuri metų pabaigoje yra apskaičiuojama pagal išvežtų atliekų kiekį ir permoka grąžinama gyventojui. Ten, kur naudojami atliekų maišai, jie yra su specialiu ženklinimu ir perkant maišą į kainą yra įskaičiuotas mokestis. Atliekos kitokiame maiše nevežamos. Dar gali būti maišai. paženklinti specialias lipdukais, kurie taip pat yra įsigyjami platinimo vietose ir taip pat jų kainoje yra įkalkuliuotas paslaugos mokestis.

Atliekų rūšiavime taip pat yra tam tikri niuansai, kurie jau taikomi ir mūsų kraštuose individualių namų savininkams. Yra kontrolė ir jei neteisingai bus rūšiuojama, tokios atliekos nebus išgabentos. Pvz., pakuočių rūšiavimas, kuris mūsų kraštuose ženklinamas kaip plastmasė. Ten keliauja skardinės  pakuotės, butelių kamšteliai. Nešvarios plastmasės pakuotės privalo būti išplautos. Jei nesilaikoma šių reikalavimų – atliekų vežėjas jų nepaims.

Supratingumo pamokslu nepasieksi

Atliekų išvežimo paslaugos įgyvendinimas nėra paprastas dalykas. Kad kuo geriau paslauga būtų teikiama, reikėtų sukurti atitinkamą sistemą su kontrolės elementais. Tai nėra lengvas kelias, nes reikalinga itin įstabi kontrolė tam, kad būtų žinomi visi niuansai. Ir jei ministerija užkirto kelią vienose duryse, tai jo reikia ieškoti kitose. Tačiau dabar toks jausmas, kad gerovės kūrimas baigėsi sulig įsisavintais europiniais pinigais. Kiek toliau valdžiai rūpi atliekų surinkimas, galime suprasti iš administracijos direktoriaus mėgstamų kartoti frazių.

Štai viena iš jų: „Aš matau per miestą važiuodamas, duodame pastabas, kai mūsų žmonių kultūrai prie atliekų tvarkymo dar tikriausiai trūksta supratimo“, – kalbėjo viename Tarybos posėdyje Virgilijus Pozingis. Tai, kad kažkam trūksta kažkokio supratimo, nėra jokia naujiena. Bet valdžios darbas ir yra, kad būtų supratingumas pastatytas į tinkamas vėžes ne tik pamokslu, bet ir realiais veiksmais. Ir jų pagrindu turėtų būti gerovė, o ne įsisavintų pinigų kiekis.