Kaimynui sulaužytos nosies kaina – 1,5 tūkst. eurų

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nustatyta, kad E. P. konflikto su nukentėjusiuoju A. G. metu pastarajam tyčia spyrė vieną kartą į krūtinę bei sudavė vieną kartą alkūne į veidą, taip jam padarydamas nosies kaulų lūžimą, kas pastarajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad savo namuose darėsi remontą. Išgirdo šūkaujantį iš balkono kaimyną A. G., kuris gyvena aukštu žemiau. Jis išėjo į balkoną ir jiedu apsižodžiavo. A. G. pasakė, jog gali ateiti pas jį, o kai jis atėjo abu susibarė ir tuo viskas baigėsi. A. G. buvo neblaivus. Jis jokių smūgių A. G. nesudavė. Jis dažnai grįžta apdaužytas į namus, nosį galėjo susilaužyti anksčiau, manė, kad A. G. jį apkalbėjo norėdamas pasipelnyti.

O štai nukentėjusysis A. G. teigė, kad E. P. yra jo kaimynas ir iki šito įvykio su juo nebendravo. Birželio 15-ąją buvo namuose, su broliu po darbo išgėrė degtinės. Vakare išėjęs į balkoną pasikvietė kaimyną E. P. ir pareikalavo baigti gręžti ir leisti ilsėtis, nes kiekvieną vakarą iš jų buto sklisdavo elektrinio gręžtuvo triukšmas. E. P. paprašė ateiti į laiptinę pasiaiškinti. Vos išėjus į laiptinę E. P. iš karto koja spyrė į krūtinę ir alkūne sudavė į veidą. Laiptinėje buvusi jo mama puolė juos skirti. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl išsikvietė medikus ir policiją.

Tokius savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir akistatos su E. P. metu.

Liudytoja S. S. parodė, kad su E. P. bute darėsi remontą. Ji dažė balkoną, o jis keitė radiatorius. A. G. išėjęs į balkoną pradėjo šūkauti ir keiktis dėl keliamo triukšmo. Atėjo, jie susižodžiavo. Ji liko toliau dažyti, todėl kas vyko toliau, ji nematė. Iš A. G. balso suprato, kad jis buvo girtas.

Liudytoja J. S. parodė, kad tą dieną buvo pas sūnų, kuris bute darėsi remontą. A. G. pradėjo sūnų kolioti dėl į jų balkoną užtiškusių dažų. Sūnus išėjo į balkoną ir kilo žodinis konfliktas tarp sūnaus ir A. G., tuo viskas baigėsi. Ar vyko kas toliau, ji irgi nematė, nes jau buvo išėjusi namo.

Liudytoja O. G. paaiškino kad 2022 m. birželio 15 dieną abu sūnūs buvo namuose, jie buvo išgėrę. Vyras buvo po chemoterapijos, išėjo į balkoną, ten jam pasidarė bloga, todėl jis atsirėmė į balkono turėklus. Iš viršutinio aukšto balkono pradėjo tikšti dažai, užtiško vyrui tiesiai ant galvos. Balkone buvę sūnūs pradėjo šaukti. Ji tuo metu kambaryje žiūrėjo televizorių. Išgirdusi triukšmą nuėjo pažiūrėti, sūnus liepė vestis tėvą, kurio galva buvo apipilta dažais. Girdėjo, kaip E. P. pasakė, kad bus proga nusiprausti. Būdama virtuvėje išgirdo triukšmą, nuėjusi pasižiūrėti pamatė praviras buto duris ir matė kaip laiptinėje E. P. spyrė sūnui ir trenkė į veidą. Ji išsivedė sūnų namo. Sūnus buvo kruvinas.

Pagal 2021-07-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą A. G. nustatytas nosies kaulų lūžimas, nenurodant kokių tai kitų išorinių mechaninių sužalojimų. Tikėtina, kad lūžis galėjo įvykti nuo trauminio, smūginio poveikio, kietų, bukų daiktų kategorijai priskiriamo daikto ar įrankio. Sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio, kontaktinio, smūginio poveikio metu. Dėl sužalojimo A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. G. ir liudytojų parodymais, kurie buvo nuoseklūs, neprieštaravo kitiems byloje esantiems duomenims. Byloje nebuvo jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad nukentėjusysis bei  liudytojai turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį nusikaltimo padarymu. Byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais, atitiko tarpusavyje, jų visuma buvo pakankama kaltinamojo E. P. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo parodymus teismas vertino kaip jo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, kaltinamojo parodymų nepatvirtino jokie kiti byloje esantys duomenys. Kaltinamojo E. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. 

Teisėja Virgina Pankauskienė nusprendė E. P. pripažinti kaltu ir paskirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 4  mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Iš E. P. priteistas civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 855,38 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą.

Taip pat nuspręsta A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. P. priteisti 94,91 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei (iš viso 594,91 Eur) žalai atlyginti.