Sporto darbštuoliui – pergalių medus, tinginėliui – riestainio skylė...

- Gimiau ir augau Pagėgiuose. Tuomet Pagėgiai buvo labai sportiški. Per dienas žaisdavome krepšinį, futbolą, ledo ritulį. Kiemo vaikų komandos! Fizinio lavinimo mokytojai sutuoktiniai Giedraitis ir Giedraitienė išmanė apie visas sporto šakas. Jie buvo puikūs pedagogai. Aš mėčiau ietį, šokdavau į tolį, bėgau sprinto distancijas. Mane vis įkalbinėjo lankyti laisvųjų imtynių treniruotes Sovetske (Tilžė) – įžvelgė būsimą imtynininką. Pagėgiai buvo tarsi Sovetsko priemiestis, autobusai važiuodavo kas 15 minučių. Kelis kartus nuvažiavau, bet neprigijau. Apšilimas trukdavo 40 minučių, treniruotė – beveik 3 valandas. Mieliau žaidžiau futbolą, buvau puolėjas. Pagėgiuose gerų futbolininkų netrūko, paminėsiu brolius Totilus. Mums pavyzdys buvo Vilniaus „Žalgiris“, Klaipėdos „Atlantas“. Kopijavome jų žaidimo stilių. Žalgiriečių pergalė Vilniuje prieš Maskvos „Spartaką“ rezultatu 5:1 mus žavėjo. 1970–1980 metais beveik pusę „Žalgirio“ ir „Atlanto“ žaidėjų paruošė tauragiškis treneris. 1971 metais Šilutės stadione vyko rajono moksleivių lengvosios atletikos čempionatas. Tapau prizininku. Mane nužiūrėjęs sunkiosios atletikos treneris, pirmasis lietuvis pasaulio rekordininkas, sunkiosios atletikos legenda Bronius Mačernis (1945–1993 m.) pakvietė pabandyti pakelti štangą. Sunkiaatlečiai treniravosi pastate šalia stadiono. Nuėjome. Bronius parodė, kaip keliama štanga. Buvau aštuntokas, nepilnai 15 metų, svėriau 63 kilogramus, išstūmiau 85 kg. Bronius pasakė, lyg spaudą uždėjo: „Turi tik štangą kilnoti, tau tai iš viršaus duota.“ Pradėjau kasdien po pamokų važinėti treniruotis į Šilutę už 37 kilometrų. Išvažiuodavau autobusu Šiauliai – Šilutė 15.20 valandą, atgal grįždavau įsėdęs į autobusą, kuris iš Šilutės išvažiuodavo 18.30 valandą. Patiko treneris, patiko sporto šaka. 1973 metais laimėjau SSRS jaunių čempionatą, po metų jaunimo čempionate užėmiau antrą vietą, o 1975-aisias jaunimo čempionate likau trečias. Nuo 1973-iųjų buvau kviečiamas beveik 4 metus į SSRS sunkiaatlečių rinktinės stovyklas Podolske, Maskvoje, Anapoje, Sočyje, Sachkadzore (Armėnija) – aukštikalnėse įrengta olimpinė bazė. Pažinojau visas sovietmečio sunkiosios atletikos žvaigždes: Vasilijų Aleksejevą, armėną Jurijų Vardanianą, Sibiro vokietį Davidą Rygertą, kitus. Paprasti, nepasipūtę, neekscentriški, santūrūs vaikinai. Meistriškumo stovyklose išėjau šios sporto šakos akademijas. Vėliau baigiau Kauno kūno kultūros institutą.       

- Skambiausios pergalės, aplankytos šalys?

- Aš – vidutinio svorio atletas (iki 82 kg). Panevėžyje 1981-aisiais vykusiame Lietuvos čempionate rovimo veiksmu iškėliau 160 kg, išstūmiau – 205 kg. Dvikovės suma – 365 kg. Rezultatas atitiko tarptautinės klasės sporto meistro normatyvą, deja, liko neužskaitytas. Po metų jį pakartojau Šiauliuose per SSRS jaunimo čempionatą. Tada užskaitė. Pagal pasaulio čempionatų reitingą šis rezultatas ir šiandien garantuotų 4-6 vietą. Aplankiau beveik visas tuomečio socialistinio lagerio šalis, taip pat Libiją, Siriją. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę 1994-aisiais Australijoje, Perte, dalyvavau pasaulio veteranų sunkiosios atletikos čempionate (amžiaus grupė iki 45 metų). Nugalėjau. Dviem veiksmais įveikiau 260 kg (rovimas – 120, stūmimas – 140 kg). Tapęs pasaulio čempionu praradau motyvaciją dar ką nors įrodinėti ant sunkiosios atletikos pakylos. Nepridėjo noro ir įgytos traumos. Kasdienėje buityje jos netrukdė, bet kelti štangą kliudė.

- Šilutės sunkiosios atletikos ištakos, jos didžiavyriai?

- Šilutėje išugdyta daug gerų sunkiaatlečių. Nr. 1 – Bronius Mačernis, pradėjęs kilnoti štangą kariuomenėje. Vėliau jam treniruočių planus rašė Estijos treneris A. Agudin. Ilgainiui Bronius tapo Lietuvos sunkiosios atletikos legenda. Savo pėdsaką Šilutės sunkiosios atletikos istorijoje paliko Algirdas Strukčinskas, Kazys Mikutis (miręs), ekstra klasės sportininkas Donatas Anuškevičius bei jo  broliai Tomas ir Evaldas. Donatas buvo pavyzdys, kaip reikia dirbti, treniruotis. Europos jaunimo čempionato bronzos medalį 2012 metais pelnė Marius Mackevičius (iki 85 kg). Į Lietuvos rinktinę buvo kviečiamas sunkiasvoris, rusniškis Vitalijus Undraitis. O Laimis Li Čin Chai, B. Mačernio auklėtinis, neturėjęs sau lygaus varžovo tarp lengvo svorio atletų. Kiek kartų kėlė štangą varžybose, tiek kartų laimėjo. Jis – buvusios SSRS jaunimo čempionas, daugkartinis Lietuvos čempionas. Laimis per treniruotes raudavo daugiau kaip 100 kg, išstumdavo 140 kg. Jo pasiekti rezultatai ir dabar Europoje pretenduotų į 6-10 vietas. Europos senjorų čempionate Prancūzijoje Laimis (amžiaus grupė iki 35 metų, svorio kategorija iki 56 kg) kėlė rekordinius svorius ir aplenkė visus konkurentus. L. Li Čin Chai – geriausias visų laikų Lietuvos lengviausio svorio atletas, šiandien mano kolega. Iš jo estafetę perėmė sūnus Tomas (iki 96 kg), Lietuvos čempionas, Lietuvos rinktinės narys, dinastijos triumfą bandys pratęsti ir 15-metis Mantas Li Čin Chai. Šilutėje sunkiaatlečio karjerą pradėjo ir Lukas Kordušas, persikėlęs gyventi į Klaipėdą. Jei ką primiršau pavardinti, atsiprašau.

- Šiandieninė karta, būsimieji sporto meistrai?

- Sunku kalbėti apie ateitį, nes gali jos neatspėti. Perspektyvių atletų turime, treniruojasi ir merginos. Viskas priklauso nuo jų pačių pastangų. Sunkioji atletika – dabartinių jėgos sporto šakų (jėgos trikovė, galiūnai, iš dalies kultūrizmas) – motina. Ši sporto šaka - lydinys jėgos, greičio, stiprios psichikos. Geras štangistas – greitas ir lankstus sportininkas, žaibiškai iškeliantis ir užfiksuojantis virš galvos svorį. Sunkioji atletika – sprogstanti sporto šaka. Svarbu ne tik raumenys, bet ir smegenys. Sporto aukštumos tiems, kurie netingi dirbti, dirbti, dirbti. Panašu į važiavimą dviračiu nuo taško A į tašką B. Privalai visą laiką minti, kad kiti nepralenktų. Nustosi minti – pasivys ir pralenks iš paskum važiuojantys. Sunkiosios atletikos treniruotes lankyti rekomenduojame berniukams ir mergaitėms nuo 12 metų. Dabartinė karta pralaimi mano kartai pagal bendrą fizinį pasiruošimą. Mes buvom judresni, stipresni. Tačiau padėtis pataisoma reguliariomis treniruotėmis, turint aiškų tikslą. 2-3 metai gimnastikos su svoriais fiziškai sustiprina bet kurį vaiką. Tuo pačiu išmokstama štangos kėlimo technikos. Jėgos pratimai nuglūdina kūno formas, padeda numesti antsvorį. Grožio kulto gerbėjoms sunkumų kilnojimas, prižiūrint treneriams, į naudą. Išsivysto ir raumenys, atsiranda auganti jėga, leidžianti kaskart iškelti didesnius svorius. Džiaugėsi akyse stiprėjančiu vaikinu ar mergaite, linki sėkmingų startų, sportinės garbės. Neslėpsiu, patiriu ir apmaudo, kai pažangą darantis auklėtinis ima ir dingsta. Tiek triūsta, įveikta ir pabėgta... Ką gi, sporte kiekvienas turi savo kalnelį, į kurį įkopia arba ne, kiekvienas turi savo „ežerėlį“, kurį išsausina arba ne. Čia kalbu apie suaugusiuosius.

- Ar sekate, domitės kitų sporto šakų varžybomis?

- Man įdomus visas sportas. Stebiu pasaulio čempionatus, Olimpines žaidynes, nacionalinės rinktinės pasirodymus, nes visada gali kažką pasisemti. Sunkiosios atletikos treneriu dirbu Šilutėje nuo 1977 metų. Štangą kilnojo ir gerų rezultatų buvo pasiekę sūnūs Vilius ir Ardas. Žmona Sigita – medicinos sesuo.

- Labiausiai įsiminęs filmas, knyga, mėgstamiausia spalva?

- Amerikiečių filmas „Skrydis virš gegutės lizdo“, čekų rašytojo J. Hašeko humoristinis romanas „Kareivio Šveiko nuotykiai“, taip pat rašytojų Teodoro Dreizerio, Marko Tveno, Džeko Londono, O. Henrio, Ilfo ir Petrovo kūriniai. Knygos geriau nei pagal jas susukti filmai. Neturiu vienos spalvos, man labiau patinka atspalviai.

- Kaip švenčiate gimtadienius?

- Man 66-eri. Gražus skaičius. Anksčiau gimtadienius švęsdavau audringai, dabar – saikingai, kai atsimenu.

- Ačiū už pokalbį, sėkmės Jums, o auklėtiniams – šaunių pergalių, tęsiant Šilutės sunkiosios atletikos skrydį.