Neblaivų smurtautoją prižadino policininkai

Kai kurių kaimo vyrų bėda – darbo nėra, o išgerti norisi. Gerai, kad ne visi gyvena pagal šį šabloną. Vis tik neblaivių, piktų asmenų netrūksta. Kaip taisyklė, vėliau jie atgailauja, mušasi į krūtinę, jog nesusivaldė, nes buvo girti.

Teisėsaugos pareigūnams žinomas J. V. į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų kaltinamųjų suolą sėdo rugsėjo 1-ą. Jis prisipažino smurtavęs prieš sugyventinę ir sukėlęs jai fizinį skausmą. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (LR BK 140 str. 2 d.).

Baudžiamąją bylą viešame teisiamajame posėdyje preciziškai išnagrinėjo teisėjas Michail Volčkov.

Papriekaištavo sugyventiniui, kad liautųsi girtauti

J. V. įtariamuoju tapo šiemet, birželio 11 dieną, apie 8.30 val. Jis antro aukšto kambaryje tyčia pastūmė savo sugyventinę D. G. Moteris atsitrenkė į sieną ir pargriuvo. Kai nukentėjusioji atsistojo, mušeika sudavė delnu vieną smūgį į skruostą bei prispaudė auką prie sienos. Sugyventinė patyrė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu pastaroji parodė, kad ryte užlipo į namo antrą aukštą pasakyti sugyventiniui išeinanti į darbą.

Jie kartu gyvena apie 8 metus. D. G. paprašė J. V. negirtauti. Šiam prašymas nepatiko, sukėlė pyktį. J. V. atsakas: pradėjo priekaištauti dėl savo draugės tariamos neištikimybės. Žodinis kivirčas baigėsi smurtiniais J. V. veiksmais. Pastarasis nesusivaldė, abiem rankomis pastūmė moterį. Stumta stiprokai – nukentėjusioji atsitrenkė į sieną ir pargriuvo ant grindų. Po kelių sekundžių atsistojusi, regis, automatiškai paliepė sugyventiniui susirinkti daiktus ir iki vakaro išsikraustyti. Už tuos žodžius J. V. kairiu delnu trenkė saviškei į dešinį skruostą. D. G. pravirko: sumušta vieta dilgčiojo ir kaito. Po smūgio J. V. prispaudė sumuštąją prie sienos.

Nežinia, kaip viskas būtų baigęsis, bet į antrą aukštą užlipęs nukentėjusios sūnus apšaukė smurtautoją, paliepė liautis pyktis. J.V., matyt, ataušo, atsitraukė nuo savo draugės. Tuomet nukentėjusioji, lydima sūnaus, išėjo į darbą. Sūnus, nematęs susidorojimo, pastebėjo, kad mamos dešinysis skruostas paraudęs. Apie tai ir pasakė.

Nukentėjusioji D. G., atėjusi į darbą pusvalandžiu anksčiau (apie 9.30 val), nes tą dieną vyko ralio varžybos ir laukta daugiau klientų, apie patirtą smurtą bei pažeminimą pasipasakojo darbdavei. Ši patarė pranešti policijai. Apie 11 val. D. G. surinko bendrosios pagalbos telefono numerį 112.

Atvykę policijos pareigūnai ją apžiūrėjo ir užfiksavo kraujosruvas kairėje rankoje. Medikai nebuvo kviesti. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nepareiškė, su sugyventiniu susitaikė. Kodėl D. G. iškart neiškvietė policijos pareigūnų? Moteriai pagailo draugo, teigė nenorinti, jog sugyventiniui būtų paskirta reali bausmė, tenori, kad J. V. nebegirtautų.

Ne pirmas teistumas

J. V. nedirba. Anksčiau yra teistas už nedidelės vertės svetimo turto vagystę, už smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Teisiamas dėl to, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, kaltę prisiėmė visiškai. Kai nukentėjusioji išėjo iš namų į darbą, J. V. nudrožė į parduotuvę pirkti alkoholio. Parsinešęs kvaišalo išgėrė ir užmigo. Apie 13 val. jį pažadino atvažiavę policijos pareigūnai. Įtariamasis J. V. buvo sulaikytas dviem dienoms: nuo birželio 11-osios iki birželio 13-osios ryto. Kaltinamasis J. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai.

J. V. turi neišnykusį teistumą. Praeityje jo atžvilgiu buvo priimti du baudžiamieji įsakymai, paskirtos bausmės už turtines nusikalstamas veikas. Iš ankstesnių teistumų J. V., deja, nepasimokė. Šie duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Tai rodo, kad paskutinė jo nusikalstama veika nėra atsitiktinė, o dėsningas pasirinkto gyvenimo būdo rezultatas – Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų išvada.

Skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad byloje nustatyta viena kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Vis dėl to, viską pasvėrus, teisme nuspręsta, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 7, 10 punktais, J. V. skirtinos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Teisiamajam J. V. paskirta laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmė, kuri atidėta vieneriems metams. Pastaroji bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 90 parų arešto ir 48 MGL (2 500 eurų) baudos bausme, prie griežtesnės, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedant dalį - 30 parų arešto ir 2 500 eurų dydžio baudą.

Galutinė subendrinta bausmė J. V. – laisvės atėmimas 5 mėnesiams ir 2 500 eurų dydžio bauda, kurios mokėjimas nustatytas iki 2022 m. gruodžio 21 d. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Šis nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.