Stovykla KINTAS 2022: mes pasaulyje ne vieni

Jau trečius metus iš eilės  Kintų evangelikų liuteronų parapijos organizuojama stovykla Kintuose sulaukia didelio vaikų antplūdžio. Šiais metais stovykla vyko 2 pamainas (pirmas 2 rugpjūčio savaites), dalyvavo 140 stovyklautojų, 15 vadovų – teatro, muzikos pedagogų, savanorių, lektorių... Suorganizuotos psichologės Daivos Grikšienės paskaitos apie kūrybiškumą, drąsą, motyvaciją veikti, mokėti pasakyti NE...

Mokėsi apginti save su karate mokytoju Sergejumi Borčevskiu,  žaismingą regbio pamoką ir motyvaciją sportuoti uždegė šilutiškė, regbio klubo Šilutėje įkūrėja Austėja Minkevičiūtė, paskaitą apie dvasingumą ir meilę artimui vedė kunigas Valdas Miliauskas, gilinomės į Klaipėdos krašto tradicijas, žaidimus su etno pramogų puoselėtoju Jonu Kavaliausku, organizavome  orientacines varžybas „Išjudink lašinį“ po Kintų žymias vietas, Vydūno kultūros centrą.

Vaikai dalyvavo ir  maldos ir giesmės vakare 22 val. bažnyčioje – 1 000 žvakių šviesoje su kunigu Mindaugu Žilinskiu ir nuostabaus balso savininke Erika Gaučiūte. Stovyklą praturtino gongų muzika bei jogos mankšta vietiniai Kintų entuziastai Guoda Armalė su vyru Eriku, jų „Muzika sielai“ padėjo ryte pabusti bei nuraminti emocijas.

Nuoširdūs padėkos žodžiai skrieja stovyklos svečiams, kurie mus įkvėpė siekti savo svajonių, nebijoti daryti tai, ką mėgsti. Tai atlikėjai dainininkė Aldegunda su sūnumi Ąžuolu bei atlikėjas Deivis Norvilas. Svarbiausiu akcentu tapo bendras spektaklis su stovyklautojais ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Klaipėdos Viltis“ teatro „Drugelis“ aktoriais pagal K. Donelaitį „Būrų gyvenimas“ ( spekt. režisierė Laura Šakurskytė- Žilinskienė).

Stovyklos organizatorė Laura Šakurskytė-Žilinskienė apie stovyklos iššūkius:  „Kiekviena stovyklos diena buvo paskirta vis kitai temai: sporto, dvasios pažinimo, menų, socialinė... Taip skatinome vaikus atrasti savo pomėgius, talentus, meilę sau ir  artimui. Didžiausiu stovyklos iššūkiu tapo neįgaliųjų stovyklautojų dalyvavimas ir spektaklio statymas visiems kartu. Pradžioje buvo sulaukta tėvų skambučių, kodėl čia dalyvauja neįgalieji, ar jie nenuskriaus  jų vaikų... Mes, organizatoriai, labiau bijojome, kad sveikieji neskriaustų neįgaliųjų, jų neužgautų žodžiais, patyčiomis... Mažieji stovyklautojai, paklausti, kaip jaučiasi dėl neįgaliųjų dalyvavimo, atsakė: „O čia yra neįgalių?“.

Pasak pašnekovės, tuos stereotipus perimame iš savo aplinkos, maži vaikai visus priima be išankstinio nusistatymo, bendrauja taip, kaip su visais.

„Didesni jaunuoliai į neįgalų žiūri atsargiai, nedrįsta užkalbinti, kaip į kokį užsienietį, nežinodami, kokia kalba kalbėti... Bet vienintelė kalba - meilės artimui kalba. Po kelių dienų bendrų veiklų, komandos formavimo žaidimų, pokalbių atradome ryšį vieni su kitais. Aš savo teatro „Drugelio“ aktorių nesu mačiusi tokių laimingų. Atrodo, reikia tiek nedaug - tik paprasto nuoširdaus bendravimo, priėmimo be išankstinio nusistatymo, tačiau kodėl TAI yra TIEK DAUG? Širdis šoko iš krūtinės matant, kaip stovyklautojai kartu su neįgaliais kūrė pasirodymus talentų vakarui, kvietė į diskoteką, nebijodavo apkabinti vienas kito, pagirti, paskatinti... Visi išvykome tiek praturtėję, net  skirstytis namo  niekas neskubėjo... Buvo daug ašarų, apkabinimų... Po kelių dienų sulaukėme tėvų skambučių, kad vaikams buvo tokia kupina atradimų stovykla, tačiau turėjo vieną minusą: „Kodėl tokia trumpa?  Vaikams trūko bent dar kelių dienų...“. Manau, tai daug pasako apie šią stovyklą ir emocijas, kurios mus visus sujungė svajonėms apie kitus metus, kuomet vėl susitiksime“, - kalbėjo L. Šakurskytė-Žilinskienė.

Kitas KINTO stovyklos organizatorius M. Žilinskis džiaugiasi, kad prie stovyklos organizavimo prisideda ne tik parapija, bet ir Kintų bendruomenė bei seniūnija: „Seniūnas Antanas Kližentis be klausimų padeda visais klausimais, pasirūpina scenos pakyla, suoliukais, malkomis. Šiais metais vaikų daugiau sulaukėme iš visos Lietuvos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Pasvalio, Panevėžio, Radviliškio... Šilutės rajono vaikai anksčiau dalyvaudavo stovykloje su daline parama, kurią skirdavo Šilutės rajono savivaldybė. Šiais metais Savivaldybė neskyrė paramos, nežinau, kokie niuansai lėmė šį jų sprendimą, todėl ieškojome pagalbos rajono vaikučiams, gyvenantiems jautresnėje socialinėje aplinkoje iš visuomenės. Į pagalbą atskubėjo šios stovyklos globėja Dalia Rudienė ir Lijana Jagintavičienė, patys su žmona pasidalinome prašymu savo socialiniame tinkle, atsiliepė kolega iš Ziono lietuvių evangelikų liuteronų parapijos Čikagoje klebonas Valdas Aušra.  Visų geradarių aukų dėka galėjome priimti 51 vaiką, kuris neturėjo galimybės susimokėti už stovyklą visos sumos, 4 vaikai dalyvavo nemokamai, manau jiems ši stovykla - trumpas stebuklas niūrioje jų gyvenimo kasdienybėje. Priėmėme visus, kurie prašė, skambino ar rašė, nes atrinkti, kurie vertesni  paramos, nedrįsome. Tad ieškojome galimybių priimti visus, kurie pareiškė norą dalyvauti su parama. Aš tikiu, kad kai darai gerus darbus, viską į vietas pats Dievas sudėlioja - abejonėms neturi likti vietos. Mudu su žmona visada taip darome tai, kur matome prasmę ir turime tikslą, o priemonės tam pasiekti susidėlioja savaime“.

Šiandien organizatoriai sako ačiū visiems, kurie neliko abejingi, atsiliepė į prašymą padėti.

„Jūsų paramos, darbo, savanorystės, palaikymo dėka visi kartu nuveikėme milžinišką darbą - sujungėme draugystei tiek jaunų širdžių, talentų ir gyvenimų. Tegul jus globoja  dieviška Malonė visuose gyvenimo darbuose. Linkime visiems stovyklautojams nepamesti tos kibirkšties gerumui, kūrybai ir meilei. Jei Dievas duos, susitiksime ir kitais metais“, - baigė pokalbį organizatoriai.