Nustekentą Pagėgių komunalinį ūkį paliko vadovas V. Stanišauskas, darbuotojų algos vėluoja ištisus mėnesius

Direktoriaus pareigas šiuo metu perėmė Raimondas Fridrikas, kuris įstaigai vadovauja vėlgi laikinai. Apie valdžios impotenciją nesugebant išrinkti gyvybiškai svarbiai įstaigai normalaus vadovo „Šilokarčema“ rašė jau anksčiau. Kiek amžinai laikinas bus šis vadovas, nespėliosime, tačiau redakciją pasiekė informacija, kad buvęs direktorius pareigas paliko savo noru. O dešimttūkstantinės skolos nesutrukdė iš darbo išeinančiam vadovui gauti solidžią dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją (2021 m. duomenimis, komunalininko direktoriaus mėnesinis atlyginimas yra 1 565 Eur).

Nors daugelyje panašaus dydžio į Pagėgius savivaldybių įstaigų, tiekiančių vandenį ir šilumą, kiekvienais metais skaičiuoja pelnus, mūsiškis komunalinis ūkis yra visiškai nustekentas. Darbuotojų algos vėluoja ištisus mėnesius, o savivaldybės administracija tarsi į kiaurą katilą nuolat „pila pinigus“. Negana to, gyventojai priversti mokėti vienas didžiausių sąskaitų šalyje už suteikiamas paslaugas, kurios yra itin nekokybiškos! Pagėgiškiai nuolat skundžiasi prasmirdusiu ir srutas primenančiu vandeniu, o šildymo kainos didesnės už kai kurių kaimynų net dvigubai!

Bus siūloma didinti kainą?

Įstaigos problemas pripažįsta ir administracijos direktorė Dalija Einikienė. „Komunaliniame ūkyje - blogai. Elektros kainos padidėjo. Ko gero tai irgi lėmė jo apsisprendimą (V. Stanišausko išėjimą iš darbo, - „Šilokarčemos“ pastaba)“, - sakė direktorė.
Jos duomenimis, kai kurie darbuotojai net nuo balandžio negauna darbo užmokesčio. Mokami jie dalimis. Tik naujai atėjusiems labiau pasisekė – jie atlyginimus gauna. Anot pašnekovės, šiandien įmonė turi skolų už 69 400 eurų.

„Pagrindinė skolų priežastis - išaugusios elektros kainos. Būdavo sąskaita už elektrą 6 200 Eur, o dabar 26 800 Eur. Nes elektros tiekėjai vienašališkai nutraukė sutartį ir pervedė į laisvą rinką. Dabar skolos jau būtų buvusios išlygintos. Stengėmės padėti. Iš vieno fondo pervedėme 30 000 Eur, iš kito – 20 000 Eur. Geriamojo vandens tiekimo ir šilumos paslauga neša tik nuostolį. Viską darysime, kad įmonei padėtume. Pradžioje Tarybai ruošime projektą dėl šildymo kintamosios didinimo. Pagėgiuose labai mažai vartojama vandens ir šilumos. Neatsiperka“, - tikino administracijos vadovė.

Kitur situacija ne tokia bloga

Situaciją komunaliniame ūkyje dažnai kritikuoja vietos opozicija. Jos atstovas, buvęs meras Kęstas Komskis ne kartą redakcijai teigė, jog tokia situacija yra dėl valdžios apatiškumo ir nenorėjimo priimti reikalingų sprendimų prijungiant papildomas įstaigas prie šilumos tinklų ar modernizuojant tiek šilumos, tiek vandens ūkį.

„Kitos net ir nedidelės savivaldybės kuo puikiausiai susitvarko su panašiais iššūkiais bei dirba pelningai. O gyventojai gauna kokybiškas ir pigesnes paslaugas“, - dar žiemą teigė K. Komskis
„Šilokarčema“ pasidomėjo, kaip su šildymo ir vandens tiekimo iššūkiais tvarkosi kiti. Štai nedidelė Širvintų rajono savivaldybė turi dvi atskiras įmones, kurių viena tiekia šilumą, kita vandenį. Geriamojo vandens kaina butams širvintiškiams kainuoja 1,06 Eur už kubinį metrą, o štai pagėgiškiai priversti mokėti daugiau nei dvigubai - 2,66 Eur už kubinį metrą!
Analogiška situacija ir su šilumos tiekimu, širvintiškiai už paslaugą moka dvigubai mažiau! Šildymas Širvintose kainuoja 5,05 ct /kWh, o Pagėgiuose 10,14 ct/kWh. Beje, Širvintose tiekiama ir vandens pašildymo paslauga, kuri kainuoja 5,83 Eur už kubinį metrą. Tokios paslaugos Pagėgiuose apskritai nėra, gyventojai butuose yra priversti įsirenginėti daug elektros naudojančius vandens šildytuvus ar imtis kitų priemonių norint turėti šiltą vandenį.

Pakalbinta Širvintų r. savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė neslėpė, kad darbo bei pastangų reikėjo įdėti išties daug, tačiau rezultatai dabar akivaizdūs. „Prieš pora metų pavyko surasti lėšų šilumos tinklų modernizavimui. Nupirkus naują danų gamintojo katilą, kūrenimas dabar vyksta biokuru, tai išties žymiai atpigino šildymo kainas, dabar jos vienos iš geriausių visoje Lietuvoje. Naujas katilas taip pat užtikrino ir nepertraukiamą šilto vandens tiekimą. Modernius katilus įrengiame ne tik Širvintose, bet ir kitose rajono gyvenvietėse“, - teigė administracijos vadovė.

Tokio katilo kaina Širvintoms atsiėjo 300 tūkst. Eur. O vandens ūkio gerinimo darbams pinigų reikėjo daugiau, teigė pašnekovė. „Vandenį taip pat tvarkome visoje savivaldybėje ne tik centre - Širvintose. Dar 2018 m. atlikome vandens gerinimo darbus Musninkuose ir Gelvonuose. Projekto kaina buvo per 1,2 mln., tačiau didžiąją dalį dengė Europos Sąjunga – beveik 900 tūkst., kita dalis - iš savivaldybės lėšų. O pradėjus tiekti kokybišką vandenį atsirado ir daugiau žmonių, kurie panoro prisijungti prie centralizuotos sistemos. Tam reikėjo ne vienų metų pastangų rašant projektus, ieškant finansavimo ir t. t. Tačiau dabar galime džiaugtis geru ir švariu vandeniu, kurį galima gerti“, - apie vandens ūkio situaciją Širvintų rajone supažindino Ingrida Baltušytė.