Pamario krašto išsirinkti Metų ūkininkai: Reikia siekti savo tikslų ir nebijoti sunkumų

Naujos technologijos – ūkininkavimo progresas

Mišrų ūkį - 300 galvijų ir 300 hektarų dirbamos žemės - turintys Egidijus ir Simona Vičkai verslą perėmė iš tėvų. Paklausėme jaunų ūkininkų, ką patartų žemdirbyste ar gyvulininkyste planuojantiems užsiimti žmonėms: „Reikia siekti savo tikslų ir nebijoti sunkumų. Dirbti reikės labai daug, jeigu nori būti sėkmingu ūkininku. Bet čia kaip ir kiekviename darbe, jeigu atiduosi save darbui 100 procentų, sulauksi puikių rezultatų. Tačiau reikia turėti omenyje, jog ūkininkavime labai daug kas priklauso nuo motulės gamtos. Jeigu liūtys ar sausra, tavo darbas gali nueit per nieką. Turi tam būti pasiruošęs.“

Penkiolika metų ūkininkavimui pašventęs Egidijus sako, jog šiais laikais dirbti laukuose ar auginti gyvulius yra žymiai paprasčiau, nei tai daryti buvo jo tėvams: „Europos Sąjungos ir Lietuvos parama stipriai padeda ūkininkams. Jų dėka įsigijome naują techniką, todėl darbus nudirbi galime greičiau ir nesame tokie pavargę. Pamenu, kai tėveliai nusipirko 46 hektarus, tai griebėsi už galvos, kada juos visus įdirbs. Šiandien tokiame pat plote darbuojamės dieną ar pusantros. Visiškai kitoks darbo našumas“. 

Ar turite planų plėstis?

„Dar truputį plėsimės, jeigu viskas bus gerai. Tačiau drastiškai - tikrai ne. Šiandien užtenka to, ką turime“, - sako Egidijus. O jo žmona Simona mieliau matytų sutuoktinį dažniau namuose: „Sakau savo vyrui, jog namus turime, valgyti turime, ko dar reikia? Daugiau laiko skirk namuose vaikams. Vyras visą vasarą praleidžia laukuose, tai mes dažnai su vaikais vakarais važiuojame jį aplankyti, nuvežame vakarienę ir surengiame pikniką“.

Svarbiausia - nenuleisti rankų

Nuo 2008 metų pradėję ūkininkauti Nerijus ir Rasa Arnašiai šiuo metu turi 200 hektarų žemės, versli šeima užsiima ne tik žemdirbyste, bet ir turi pasisodinę miško. Į klausimą, kodėl nusprendė pradėti ūkininkauti, sutuoktiniai atsakė paprastai: „Mūsų giminėje yra ūkininkų, todėl ir mes nusprendėme pirkti žemės, investuoti. Auginame įvairias kultūras – tai kviečiai, grikiai, pupos, kvietrugiai. Stengiamės ūkininkauti kuo tvariau ir stabiliau. Dirbama žemė užima 100 hektarų, o likusi – miškas ir pievos“.

Nors ūkininkai džiaugiasi gaunama Europos Sąjungos parama, tačiau sako, jog pastaruoju laiku susiklosčiusi nestabili pasaulinė ekonomika ir nežinomybė dėl karo Ukrainoje verčia nerimauti: „Stipriai pakilo trąšų, dyzelio kainos ir tai kaip reikiant kerta per kišenę. Darosi nebe juokinga, nežinia, kaip bus toliau, bet svarbiausia - nenuleisti rankų“.

Emigraciją iškeitė į ūkininkavimą

2015 metais iš užsienio grįžęs ir ūkį įregistravęs Vytautas Valančius vos per septynerius metus tapo vienu iš pačių sėkmingiausių ūkininkų Lietuvoje. Jaunas vyras sakė, jog buvo užklupusios abejonės pristabdyti veiklą, tačiau dabar džiaugiasi įveikęs sunkumus: „Buvo kilusių įvairių minčių per karantiną, nes buvo sustoję visi darbai, be to, teko susidurti ir su biurokratiniais niuansais. Džiaugiuosi, jog viskas susitvarkė“.

Ūkininkas teigė, jog trauką daržininkystei jautė nuo paauglystės, todėl neturėjo abejonių, kokią ūkininkavimo šaką pasirinkti. Vytautas turi 42 hektarus dirbamos žemės, iš kurių 20 ha skirti daržininkystei, o likusieji – grūdinėms kultūroms auginti.

„Dar būdamas paaugliu galėjau valandų valandas praleisti darže padėdamas tėvams, daug kas net pasišaipydavo, jog mėgau ravėti. Dabar auginu kopūstus, bulves, svogūnus, morkas ir tuo labai džiaugiuosi. Statome kopūstų raugimo cechą ir planuojame netrukus atidaryti specializuotą parduotuvę. Turime daug planų judėti pirmyn“, - pasakojo Vytautas.

Pasidomėjus, kaip kilo mintis raugti kopūstus ir juos pardavinėti, ūkininkas pasidžiaugė atradęs naują nišą: „Mintis kilo netikėtai, vienais metais užaugo labai dideli kopūstai –16-18 kilogramų – ir nežinojau, kaip realizuoti, todėl kilo mintis juos raugti. Nedaug kas mūsų krašte užsiima žemės ūkio produktų perdirbimu, o rauginti kopūstai- juk labai sveikas gaminys, turintis probiotikų (gerųjų bakterijų)“.

Šiuo metu Vytautas savo produkciją pardavinėja turguje ir taip pat tiekia ją restoranams bei kavinėms. Tačiau atsidaręs ūkininko parduotuvę, tikisi savo verslą pakelti į naują lygmenį.