Žemės nuomos mokesčio sumažinimas: smulkiesiems grašiai, stambiesiems tūkstančiai?
Rugpjūčio 29-ąją Tarybos posėdžio metu buvo nustatyti nauji valstybinės žemės mokesčių tarifai. Kam jie „suneš kraitį“, domėjosi „Šilokarčema“.
Nenumaldomai artėjant merų ir vietos savivaldos rinkimams Pagėgių valdžia nusprendė pamaloninti ūkininkus žymiai sumažinant valstybinės žemės nuomos mokestį. Nuo buvusio 1,8 proc. tarifo sumažinta iki 1 proc. žemės ūkio paskirties žemei, o gyvenamosios paskirties - nuo 1,5 proc. iki 0,8 proc.
Taigi mokesčiai ūkininkams už valstybinę žemę sumažėjo kone dvigubai. Tačiau besidomint šio iš pirmo žvilgsnio teigiamo sprendimo pasekmėmis, pradėjo aiškėti, kam išties jis buvo naudingas.
Savivaldybė neteks dešimčių tūkstančių
Pirmasis šio sprendimo pasekmes aiškiai pajaus Pagėgių savivaldybės biudžetas, kuris ir taip „kiauras“. Savivaldybės pateiktais duomenimis, dar pernai už valstybinės žemės nuomos mokestį buvo surinkta 127 417 Eur. Po sprendimo mažinti tarifą planuojama, jog pinigų bus surinkta 45 proc. mažiau. Kitaip tariant, biudžetas neteks kiek daugiau nei 57 300 Eur.
Tai išties solidi suma Pagėgiams, atkreipiant dėmsį, kad Savivaldybei priklausantis gyvybiškai svarbus Pagėgių komunalinis ūkis ir taip negali išbristi iš skolų liūno, o darbuotojai algų čia negauna ištisus mėnesius. Tokia suma tikrai palengvintų šios įstaigos veiklą.
Kam tai naudinga?
Neabejojama, kad toks žemės nuomos tarifo sumažinimas teigiamai atsilieps vietos ūkininkų kišenėms, tai iš tikrųjų skamba gerai. Viskas būtų puiku, jei ne valdžios tradicijos savo sprendimais, o tai tapo taisykle, labiausiai pamaloninti didžiausius ir stambiausius. Ne išimtis ir šis atvejis. Ir nors iš šono žiūrint atrodo, jog mokestis sumažintas vienodai visiems, tačiau realią naudą pajus stambieji vietos ūkininkai.
Norint suprasti situaciją, reikia paminėti, jog Pagėgių savivaldybėje yra registruoti 1 246 ūkininkai, o jei pridėtume kitų rajonų ūkininkus, kurie Pagėgių krašte vykdo veiklą, žemdirbių skaičius perkoptų 1 700. Absoliuti dauguma Pagėgių krašto ūkių yra labai smulkūs. Štai iki 10 hektarų valdančių žemdirbių yra daugiau nei 1 100! O nuo 10 iki 50 hektarų ūkių yra per 450. Vidutiniais ūkiais vadinti galima turinčius nuo 50 iki 100 hektarų, kurių Pagėgių krašte yra per 170. Kiek didesnių nuo 100 iki 300 hektarų ūkių yra 45, o pačių didžiausių, dirbančių 300 hektarų ir daugiau, iš viso tik 10, tarp kurių 2 administruoja daugiau nei 500 hektarų žemės.
Taigi, iš pateiktų skaičių akivaizdu, jog dauguma ūkininkų naudoja mažus žemės plotus, siekiančius iki 10 hektarų. „Šilokarčemos“ kalbinta smulki ūkininkė Renata (tikrasis vardas redakcijai žinomas) teigė, kad valstybinės žemės nuomos kaina jai yra apie 30 Eur už hektarą per metus. O po naujo Tarybos priimto sprendimo, hektaras tekainuos kiek daugiau nei 16 Eur. Tad jei smulkus ūkininkas, dirbantis 5 hektarus savo nuosavos žemės ir 5 išsinuomotos iš valstybės, per metus sutaupys vos 70 Eur. Kiek didesnis ūkininkas, besinuomojantis 20 hektarų, sutaupys 280 Eur per metus. Puikiai suprantama, kad tos kelios dešimtys ar keletas šimtų eurų yra labai maža paguoda smulkiems ar didesniems ūkininkams. Už tokius pinigus net kelių padorių kastuvų nenupirksi.
O štai visiškai kitas reikalas stambiesiems, kurių Pagėgiuose yra vos keli. Jei daug žemių valdantis ūkininkas nuomojasi 300 hektarų žemės iš valstybės, per metus Pagėgių valdžios dėka sutaupys per 4 000 Eur. (jei mokestis buvo 30 eur/ha.)! Su tokia suma jau galima ir kelias keliones per žiemą į šiltus kraštus suorganizuoti.
Kaina ir taip maža?
„Šilokarčemos“ kalbintos ūkininkės teigimu, Tarybos priimtas sprendimas iš tiesų yra duoklė prieš rinkimus stambiesiems žemvaldžiams ir galimiems rėmėjams. „Valstybinės žemės nuomos mokestis ir taip buvo nedidelis (~30 Eur/ha, - red.), o dabar bemaž perpus dar mažesnis. Kaip tuo pat metu iš privačių asmenų besinuomojant žemę už hektarą reikia pakloti kartais ir iki 200 Eur. Ar tikrai labai brangu mokėti keliasdešimt eurų per metus už dirbamą žemę? Žinoma, kai atsiranda galimybė didiesiems sutaupyti nieko nedarant kelis tūkstančius, kodėl nepasinaudojus, o gal ir ateinantiems rinkimams panaudojus remiant politikus? Bet tai toli gražu ne jokia pagalba daugeliui sunkiai besiverčiančių mažų ūkių. Greičiau pasityčiojimas“, - tikino Renata.
Savivaldybės pateiktais duomenimis, Pagėgių krašte yra per 4 520 hektarų iš valstybės nuomojamos žemės ūkio paskirties žemės.