Žydrės Adomaitienės kūrybos vakare susitiko trys mūzos – muzika, dailė ir poezija

Duoklė savo miestui

Pasiklausyti Žydrės atliekamų dainų, skaitomos poezijos, pasižvalgyti po tapybos darbų parodą į biblioteką gausiai rinkosi šilutiškiai, draugai, bendradarbiai, pažįstami. Buvo smagu neskubant pasivaikščioti po parodą, skambant Žydrės atliekamoms melodijoms (juk būtina prasidainuoti).

Kuklų pristatymą vakaro viešnia iliustravo subtilia savo poezijos ir muzikos pyne.

Po vakaro viešnios pristatymo išgirdome jos žodį apie kūrybą. „Pirmojoje savo kūrybos parodoje Rusnėje (ši paroda jau penktoji po Juknaičių, Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio) eksponavau 40 darbų, nutapytų per keturis šių metų pradžios mėnesius. Nors parodos pavadinimas nesikeičia, ši, papildyta naujais darbais, vadinasi taip pat. Šiandien jaučiu, kaip lavėja mano ranka – naujos drobės rodo augimą – nuo pirmųjų, atliktų ant popieriaus, iki drobės, nuo tikslių linijų iki abstrakcijų. Nuo tikrovės, iki fantazijų... Keletas jų nutapyti pagal mano kūrybos eilėraščių ir dainų tekstus. Matyt žodžių nebeužteko...“, – kalbėjo kūrėja.

Paėmusi į rankas gitarą, Žydrė papasakojo, kad pirmasis instrumentas, kurį prisijaukino, buvo pianinas. Kiek save atsimena, grojo, kūrė eiles ir jas paversdavo dainomis. Gimusi ir augusi Šilutės mieste, tiki, kad potvynių vandens užliūliuota paniro į muziką. Muzika lydi darbe – nuo 1989 metų dirba Šilutės meno mokykloje fortepijono mokytoja. Laisvalaikiu taip pat lydi muzika – suskambusi melodija ar eilės tuoj pat užrašomos, kad nepasimirštų.

Norėjosi dar ir spalvų

Anksti pradėjusi kūrybos kelią, norėjo atrasti ir kitų spalvų. Naujam talentui – tapyti – įkvėpė pomėgis keliauti, stebėti gamtą ir jos spalvas. Pirmus paveikslus nutapiusi ant A4 formato popieriaus, draugų įkvėpta, nusprendė pabandyti piešti ant drobės.

„Parodoje eksponuojami net patys pirmieji mano darbai. Nedrąsiais pirmaisiais bandymais ir chronologiška darbų seka noriu paskatinti tuos, kurie vis dar abejoja ir nedrįsta įgyvendinti savo slaptos svajonės –  piešti“, – atviravo parodos autorė. Papasakojo, kad mokėsi internete pateikiamų piešimo pamokų metu.

Muzika – gyvenimo dalis

Žydrė – kaip atlikėja – gerai pažįstama šilutiškiams. Ji ne kartą koncertavo Meno mokykloje, Kultūros ir pramogų centre, groja kartu su kolegomis. Daugelis dainų pažįstamos, mylimos, ne vienoje šeimoje skamba įrašai – feisbuke, diskuose, youtube. Ypač jautriai nuskambėjo daina, kuri buvo sukurta Šilutės 500 metų jubiliejui, dar ir todėl, kad susirinkusieji galėjo pasigrožėti naujausiu tapybos darbu – Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia – drobė, 70×100. 

Žydrė papasakojo, kad jai labai patinka smulkios detalės, ji gali daug laiko jas tobulinti, siekia tiksliai nutapyti. Labai mėgsta gamtą – jūrą, keliones, kalnus, plaukiojimą upėmis, ir žavi tai, kad iš upės vidurio atsiveria visai kitoks vaizdas, kuris aprašomas eilėmis, o dažnai ir dainos gimsta.

„Kaip jaučiuosi tapydama? Priklauso nuo to, ką tapau. Man sunkiausia sugalvoti, ką tapyti, o kai jau pradedu – įsijaučiu, medituoju. Yra diena, yra ir naktis. Laiko nebeskaičiuoju. Labiausiai mėgstu piešti abstrakcijas. Ranka pati kuria piešinį“, – pasakojo vakaro viešnia.

Apie Žydrės kūrybą kalbėjo Rūta Čiuželienė, Tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Šilutės sekcijos pirmininkė. Pasidžiaugusi Žydrės kūryba, pakvietė prisijungti prie rajono tautodailininkų. Kūrėją sveikino Šilutės vaiko gerovės ir globos centro atstovės, draugai ir jos kūrybos gerbėjai. Visus sujaudino Žydrės mokinės, daugkartinės tarptautinių konkursų prizininkės ir laureatės prisiglaudimas  – juk nereikia žodžių, kad vaiko širdis išsakytų ir meilę, ir dėkingumą savo mokytojai.

Nuoširdaus ir atviro bendravimo vakaras neprailgo. Susirinkusieji linkėjo dar daug naujų gražių dainų ir paveikslų.