Šilutės salos parko šalia Kiškio daubos byla. Antroji dalis

Domiuosi pas nešališkus-nepriklausomus architektus, kaip vyksta tokių visuomeninių projektų atsiradimas, eiga ir vykdymas. Architektūros įstatymas galioja visiems, visoje Lietuvoje. Pavadinkime tai nepriklausomu specialistų vertinimu iš šalies, žvilgsniu iš toliau.

Architektūros įstatymas byloja, kad savivaldybės turi patvirtinti teritorijas, kuriose negalima statyba be konkursų. Projektuojamam „daiktui“, šiuo atveju – Šilutės salos parkui ties Kiškio dauba, skelbiamas viešasis pirkimas paslaugai. Kriterijai tokiais atvejais yra aukšti, patikino mane Kauno architektai.

Projekto įgyvendinimas vyksta tokia tvarka: skelbiamas konkursas, laimėtojas (jo projektas) pristatomas visuomenei, viešinamas, kad ši susipažintų su juo, įvertintų ir palaimintų arba pasmerktų.

Tai yra privaloma. Tuomet teikiamos pastabos, taisoma, keičiama ir derinama, kad neliktų nepasitenkinimo, būtų atsižvelgta į siūlymus.

Autorinė priežiūra yra susitarimo dalykas – jei projekto autorius nori prižiūrėti, kaip vykdomas jo kūrinys – iš jo perkama priežiūros paslauga. Ir tuomet autorius stebi, kad nebūtų sudarkyta jo kūryba. Jei paslauga neperkama, gali atsitikti, kaip tiems „daubos kiškiams“ – įsisuks nenumatytieji „force majore“, po žeme įsibraus kreivai nutiesti kabeliai ar dar koks kataklizmas. Visa tai sumaitos, iškreips ir sukarikatūrins geriausią idėją, jei tik ji tokia buvo.

Šiuo konkrečiu atveju darbų rangovas (UAB „Pavesta“), projekto autorius (p. A. Čepienė), statybų techninė priežiūra (MB „DPKPT“) ir užsakovas (Šilutės rajono savivaldybė) figūruoja tarsi „kas sau“. Suprojektuota, atiduota rangovui, neprižiūrėta (o gal vis dėlto prižiūrėta, ir „pražiūrėta“, tiesiog užmerkiant akis, buvo neatsakingai žvelgiama į statybos kontrolę?)

Bet juk taip taškomi mokesčių mokėtojų pinigai, nes perdarymas/taisymas kainuoja!

Statybos darbai buvo vykdomi savo nuožiūra, prismaigstyta šviestuvų, kur papuolė, o matomiausioje vietoje stirksanti informacinė lenta byloja, kad viskas vyksta pagal taisykles, viskas legalu, tvarkinga ir be priekaištų.

Tik ar tikrai viskas gerai? Rezultatas kalba ką kita. Jis gėdingas, tad kas dėl to prisiims atsakomybę? Primenu, tai visuomeninės paskirties objektas. VISUOMENEI SKIRTAS. Kad visuomenė džiaugtųsi ir būtų laiminga.

*Užsakovas skiria pinigus projektui, kuris jam reikalingas/būtinas;

*Laimėjęs projektuotojas pinigus pasiima/gauna ir suprojektuoja „daiktą“;

*Tą „daiktą“ rangovas vykdo pagal projektą, samdydamas įmones reikalingiems darbams atlikti (šiuo atveju tai UAB „Pavesta“);

*Darbus prižiūri arba ne projekto autorius;

*Objektas priduodamas;

*Ant pridavimo akto pasirašyti privalo projekto autorius, užsakovas, rangovas, darbus atlikę statybininkai.

Ar jie po to kažkur dingsta, išgaruoja kaip kamparas ir ant pridavimo akto pasirašo silfidės, kentaurai bei miško fėjos?

Kad nebūčiau neteisingai užsipuolusi ir apšmeižusi, pasitikslinu bei užklausiu dar sykį garbingos architektų dinastijos atstovo iš Kauno apie šį atvejį:

„Jūs viską teisingai pastebėjote. Gaila, kad nematau projekto, gal ten buvo daugiau logikos, nei tose Šilutės salos parko šalia Kiškio daubos foto – „what is this nonsense?“. Gal čia riedutininkų trasa su kliūtimis?

O dėl konkursų - tai žinau, kad yra toks momentas, kai iki tam tikros sumos projektas gali būti „nekonkursinis“ ir užsakovas jį perka be konkurso, viešinimo ir t. t. Tai galėtų gal patvirtinti kolegos, kurie su viešaisiais projektais dirba. Bet tai taikoma, kai skiriama ganėtinai nedidelė suma, tai čia gal ne tas atvejis... Arba dalyvavo vienas dalyvis dėl mažo biudžeto.
Šiaip tai seniai nusivyliau tuo, kaip dabar įsisavinami pinigai visoje Lietuvoje, kaip mikliai urbanizuojama visa aplinka be jautrumo,  reikia - nereikia, Kaune irgi.

Buvau savaitę Liepojoje, tai sužavėjo, kaip kolegos latviai tvarko paveldą, grindžia gatves ir t. t., su skoniu, jautriai. Atrodo, kad Liepoja užkampis, bet nieko panašaus: ir moderni, stilinga architektūra ten įsikomponuoja, ir uosto sandėliai puikiausiai renovuojami. O čia, pas mus, deja, provincialumas - per visus galus. Ypač gaila pamario vokiškų miestelių, kurie taikosi tapti dideliu kaimo turizmu.“

Kas gi dėl to piktinasi? Matantieji nesąmones. Nes gavę puikų rezultatą – džiaugsmingai naudojasi, džiaugiasi, bet ne šaiposi.

Neduokdie, jei po paaiškėjusių „liapsusų“ vėl bus skirti pinigai klaidų atitaisymui, atsiras „papildomų išlaidų“, klastingai šmėsteli mintis: rausiami ir keičiami kabeliai, persmaigstomi šviestuvai...

Tai bus daroma už Jūsų, mūsų, visų pinigus, mielieji, romieji šišioniškiai.

Arba nedaroma nieko, nes jei visi tyli ir visiems viskas tinka – kodėl gi to nedaryti ir toliau?

Buvo įdomu sužinoti darbų sąmatą, detales – tai pasirašė ar ne po darbų pridavimo aktu, koks šio projekto-šedevro įkainojimas „euriukais“, tik p. Almos pasiekti kol kas nepavyko ir į konkrečius klausimus detalizuotų atsakymų negavau.

Todėl šito paties teiraujamės pas Šilutės savivaldybės administracijos direktorių p. Virgilijų Pozingį:

• Kokia buvo viso šio projekto sąmata (t. y. kiek buvo skirta/numatyta pinigų: viso/projektuotojui/rangovui)?

Atsakymas: „Projektavimo paslaugų vertė 90 145,00 eurai su PVM, o projekto vykdymo priežiūros vertė 1 815,00 eurų su PVM. Rangos darbų vertė pagal 2020-09-03 statybos rangos sutartį Nr. R5-(4.1.5.)-664 yra 2 040 260,69 euro su PVM. Įrangos (treniruoklių, vaikų žaidimo įrenginių, lauko tualeto, universalių aikštelių) konkursai nėra įvykę, todėl tikslios sumos įvardyti negalime, tačiau planuojama pirkimų vertė apie 630 tūkst. eurų.

• Ar buvo skelbtas konkursas projektui, jei taip - kiek ir kas jame dalyvavo?

Atsakymas: „Buvo skelbtas atviras konkursas, pasiūlymą pateikė 2 dalyviai: UAB „Nemuno deltos projektai“ kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „Tiksli forma“ ir UAB „Atamis“

• Ar buvo laimėjęs projektas viešai pristatytas visuomenei, siekiant įsiklausyti į siūlymus, pastabas ir t. t.

Atsakymas: Projektiniai pasiūlymai buvo pristatyti visuomenei 2019-02-26 vykusiu viešo svarstymo su visuomene susirinkimo metu. Projektiniams pasiūlymams, kurių pagrindu parengtas techninis projektas, buvo pritarta.

• Kas privalo vykdyti projekto priežiūrą - architektas, rangovas ar savivaldybė (t. y. ar buvo ir kam parduota priežiūros paslauga)?

Atsakymas: „Statinio projekto vykdymo priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota statinio projektuotojo atliekama statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir kad būtų įgyvendinta statinio projekte sukurta statinio architektūra“. Statinio projekto įgyvendinimą kontroliuoja tiek projektuotojas, tiek statytojas (užsakovas), atlikdamas techninę priežiūrą. Šiuo atveju projekto vykdymo priežiūra buvo įsigyta kartu su projektavimo paslaugomis ir yra atliekama projektuotojo, o statytojo statybų priežiūros funkcijos perduotos statinio statybos techninės priežiūros rangovui – MB „DPKTP“

• Ar priduotas/dalinai priduotas, kada galutinai bus priduotas visas projektas? T. y. kada bus dedami visi projekte dalyvavusiųjų parašai? 

Atsakymas: Projektas dar nėra baigtas. Atlikus visus projekte numatytus darbus bus vykdomos atliktų darbų perdavimo–priėmimo procedūros bei statinio (-ių) statybos užbaigimo procedūros.

Pokalbio telefonu metu p. V. Pozingis griežtai atsakė:

„Tokios būklės, kaip dabar, projekto priimti neketiname, po pridavimo aktu tikrai nesirašysime, klaidos turės būti ištaisytos“ (spėlioju - sąmata išaugs ar ne, primokės ar neprimokės tų „klaidelių“ taisymui? Aut.)

Reziume – ponia Alma Čepienė savo sukurtu šedevru rūpintis privalėjo, nes kaip bežiūrėtum, 1 815,00 eurų vertės projekto vykdymo priežiūra buvo prikabinta prie 90 145,00 eurų su PVM projekčiuko.

Iš viso už projektą gauta – niekingai menki 91 960,00 eurų.

O dėl viešo svarstymo su visuomene susirinkimo vertėtų paklausti pačios visuomenės: ar girdėjo apie tokį ir ar matė projekto maketą. Paaiškinu: projekto 3D maketas paprastai stovi viešoje, visiems lengvai pasiekiamoje vietoje (pvz. savivaldybės fojė, architektų biuro fojė ir pan.), kad visuomenė pamatytų jį gyvai ir įvertintų, kaip būsimasis vartotojas.

Mano klausimas: ar bent kas nors iš Šilutės visuomenės girdėjo apie tai ir ar aplankė šį neįkainojamą projektą prieš prasidedant darbams, džiūgavo, piktinosi, nesutiko?

Būtų įdomu išgirsti.