Kas išvaduos pieną iš pseudomokslinių teorijų

Aktyviai užkariauti rinką šiandien bando įvairūs produktai, pavyzdžiui, sojų gėrimai. Ar visa tai neprisideda prie gandų esą pieno vartoti nereikėtų?

Galima būtų kurti įvairiausias sąmokslo teorijas, tačiau faktai kalba patys už save – pasaulyje kiekvienais metais pieno produktų paklausa ūgteli apie 2 proc. Manau, kad ir Lietuvoje tokios kalbos įtakos vartotojų įpročiams neturės, juk pienas – vienas svarbiausių mūsų nacionalinės virtuvės produktų. Kuo tuomet pakeisime visų mėgstamus jogurtus, varškę ar mūsų tautinio paveldo pasididžiavimą – varškės sūrį?

Ką turėtume žinoti apie pieną?

Piene yra beveik visi žmogui reikalingi vitaminai ir mineralinės medžiagos. Kiekvienas studentas, studijuojantis biomedicinos mokslus, žino, kad paklaustas, kokiuose produktuose yra daugiausia mineralinių medžiagų ir vitaminų, niekada nesuklys įvardydamas pieną. Tą būdamas studentu žinojau ir aš, ir mano mokslo draugai, tą žino ir dabartiniai studentai. Jokios pseudomokslinės teorijos to nepaneigs.

Ar pienas skirtas tik vaikams?

Vaikams pienas ypač svarbus. Dar XIX a. pradžioje garsus Vilniaus daktaras Cemachas  Šabadas, beje, tapęs  daktaro Aiskaudos prototipu, suprato pieno svarbą. Jo iniciatyva Vilniuje buvo vykdomas projektas „Pieno lašas“ – miesto varguolių vaikams ir moterims, maitinančioms kūdikius, buvo teikiami nemokami pieno, maisto ir drabužių daviniai. Daktaras buvo įsitikinęs, kad pieno lašas gydo.  Žvelgiant į šiuos laikus, 2013 m. Japonijos mokslininkai pristatė išsamią studiją, kurioje teigiama, kad šios šalies mokymo įstaigose vaikams pietums pradėjus duoti pieno produktų, jų augimas ir vystymasis žymiai pagerėjo. Mokslininkai nustatė, kad nuo 1936 m. iki 2010 m. 14 metų amžiaus vaikų vidutinis ūgis padidėjo 10 cm. Ir tam įtakos turėjo kasdienis pieno produktų vartojimas. Tokių studijų, pagrįstų mokslininkų surinktais įrodymais, apstu.

Pienas svarbus ir suaugusiųjų mitybai. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad nevartojantys pieno  ar kitų liesesnių  jo produktų, žmonės dvigubai dažniau suserga išeminiu insultu, negu tie, kurie per dieną suvartoja vieną ar dvi stiklines liesesnių pieno produktų. Įrodyta, kad pieno sudedamosios dalys teigiamai veikia visas žmogaus organizmo fiziologines sistemas. Pieno baltymai turi visas aminorūgštis, būtinas žmogaus organizmo ląstelių gamybai. Pieno riebalai, juos sudarančios riebiosios rūgštys dalyvauja ląstelių gamyboje, reguliuoja kraujospūdį, slopina diabeto vystymąsi, trukdo vystytis vėžinėms ląstelėms. Ne mažiau svarbios ir piene esančios mineralinės medžiagos, ypač kalcis, fosforas, jodas.

Kaip Jūs vertinate nepagrįstas kalbas apie pieno žalą?

Manau, kad didžiausias mūsų laikmečio laimėjimas, o tuo pat metu ir nelaimė – tai didžiulė maisto produktų pasiūla ir galimybės rinktis. Pasimetę tokioje gausoje, žmonės ieško patarimų, vaikosi madingiausios, veiksmingiausios ar stebuklingiausios dietos. Taip ir sukuriamos įvairios pseudomokslinės teorijos. Tačiau reikėtų atminti, kad daugelis tokių mitybos teorijų autorių sprendė savo individualias sveikatos problemas, o tai, kas veiksminga ir tinkama konkrečiam žmogui, kitam gali būti pražūtinga. Kita vertus, ten, kur žmonės kasdien jaučia maisto stoką ar badauja, tokių diskusijų nekyla. Beje, mokslininkai, sugalvoję būdą, kaip badaujantiems Afrikos ar Azijos vaikams patiekti pieno, kuris neprarūgtų karštyje, būtų lengvai transportuojamas ir neprarastų savo vertingų savybių, buvo nominuoti Nobelio premijai.

Kaip apdorojamas pienas, vasarą supirktas iš smulkiųjų ūkininkų? Ar jis saugus vartoti?

Mūsų tarnybos specialistai kontroliuoja visus pieno gamybos etapus nuo gyvuliui duodamo pašaro iki pieno išpilstymo į pakuotes, todėl puikiai galime vertinti riziką ir efektyviai reaguoti į kilusias problemas. Pastaruosius keletą metų nepasitaikė tokio atvejo, kad mūsų pieno produktuose būtų nustatyta saugos neatitikimų, todėl drąsiai galiu teigti, kad lietuviškas pienas yra saugus vartoti. Žinoma, kalbu tik apie tų ūkininkų produkciją, kurie atsakingai dalyvauja gyvulių sveikatingumo programose, reguliariai atlieka pieno tyrimus. Vartotojams tikrai nerekomenduočiau pasikliauti nelegaliai kiemuose ar turgaviečių patvoriuose neaiškios kokybės pienu prekiaujančiais prekeiviais.

Kuris pienas naudingesnis žmogaus organizmui: liesas ar riebus?

O tai jau kiekvieno individualus pasirinkimas. Maistingiausias yra riebesnis pienas, tačiau medikai ir dietologai rekomenduoja rinktis liesesnius produktus. Mūsų seneliai, dirbdami sunkius fizinius darbus, galėjo gerti ir šviežią, riebų, ką tik pamelžtą pieną. Šiais laikais mums jau nebereikia tiek energijos, tad ir maisto produktai turi būti liesesni, labiau atitinkantys poreikius.

Taigi,  pieno produktai yra naudingi ir saugūs vartoti. Kaip, Jūsų nuomone, galima būtų užkirsti kelią klaidinančiai informacijai?

Šių metų rugsėjo mėnesį Žemės ūkio ministerija kartu su Lietuvos pienininkystės nacionaliniu komitetu bei Tarptautine pienininkystės federacija rengia Pasaulinį pienininkystės kongresą, į kurį susirinks apie 1 500 dalyvių iš viso pasaulio: ūkininkai, perdirbėjai, taip pat mokslininkai, kurie tyrinėja pieną. Šio kongreso tema yra „Tvarios pienininkystės svarba tenkinant mitybos poreikius“. Jame naujausius mokslinius darbus pristatys daugiausiai patirties šioje srityje turintys mokslininkai, kurie pateiks naujausius tyrimus apie pieno produktų vaidmenį įveikiant nepakankamą ir nesubalsuotą mitybą. Esu įsitikinęs, kad šio renginio metu bus pateiktas ne vienas moksliškai pagrįstas faktas apie pieno produktų naudą.

Dėkojame už pokalbį. Neabejojame, kad daugelis skeptikų, perskaitę šį interviu, jau šiandien parduotuvėje rinkdamiesi produktus, į pirkinių krepšelį vėl įsidės skanių ir vertingų pieno produktų.