Skaitytojo laiškas: Pagėgiuose laikas sustojo! Kur šeimininkas?
Pelėsiais ir kerpėm apaugus, stovi štai... Ne, čia ne apie garbingą Trakų pilį, kurioje jau seniai nei pelėsių, nei kerpių nebesimato. Čia laiškelis apie mūsų mylimus Pagėgius.
Daugelis mūsų krašto svečių tikrai pastebi įdėtas pastangas ir lėšas į aplinkos gražinimą. Kol kiti miestai tik svajojo apie naujus šaligatvius, parkus ar centrus ir Europos pinigus, Pagėgiuose statybininkai jau šluostėsi prakaitą plušėdami prie miesto gražinimo darbų. Tuojau prabėgs antras dešimtmetis, kai turime sutvarkytą centrinę gatvę su alėja bei fontanu. Kultūros namų su metrikacijos rūmais, biblioteka, sale, pritaikyta kino filmams žiūrėti, pavydėti gali ne tik mažųjų savivaldybių centrai, bet ir kai kurie miestai iš didžiausiųjų dešimtuko.
Už kultūros namų esantis parkas su tvenkiniais nuolatos miestiečius traukia išeiti į lauką pasivaikščioti. Netgi mini krepšinio areną turime, kuri yra prijungta prie mokyklos, tik, deja, joje žaisti kuo toliau, tuo mažiau belieka kam. Galime vardinti ir vardinti nuveiktus darbus, kurie pagėgiškius ir aplinkinius džiuginti pradėjo beveik prieš du dešimtmečius, bet!
Mieli Pagėgiai, kas jums (mums) atsitiko? Ar laikas tikrai sustojo? Pasižiūrėjus į kalendorių atrodo, kad vietoje nestovi niekas, tačiau vaikščiojant miesto gatvėmis viskas atrodo atvirkščiai. Tarsi būtume Dievo užmirštas rezervatas, paliktas stebėti, kaip vyksta agonija Lietuvos pakraštyje. Netikite?
Įsitikinti galima vos paėjus toliau savo kiemo, į miesto erdves. Pasivaikščiokime parku, kur modernūs suoliukai baigia nutrešti ne nuo senatvės, o nuo paprasčiausios nepriežiūros ir nedažymo. Taip pat niūriai atrodo ir visiškai nublukusios šiukšliadėžės, vaikų žaidimų aikštelės nuo nepriežiūros tuojau taps nebesaugiomis (o gal jau tapo?). Tiltelis per griovį, atrodo, tuojau įgris. O veja pjaunama turbūt kartą per mėnesį, jei ne rečiau, čia parudavusios žolės liekanos voliojasi visuose parko pakraščiuose, trinkelių tuojau nebematysime per samanas. Gražuolis tvenkinys baigia pavirsti pelke, o riedučių trasa - arimų lauku.
Nudžiūvę medžiai Birutės gatvės alėjoje turbūt gavo nurodymą iš mero bet kokia kaina prisikelti iš numirusių. Tačiau vargšai medeliai nenori patikėti, jog meras yra Jėzus ir atgyti niekaip negali. O fontanas čia vos vasarai pasibaigus buvo užkaltas tiesiogine to žodžio prasme. Užėjus į skverą mus pasitinka nuvytusios gėlės vazonuose ir takai, kuriais vaikščiojant tamsiu paros metu ir koją gali nusilaužti. Į mokslus vis kviečianti gražuolė Mackaus gimnazija priversta verkti nuo kerpių bei purvo ant fasado sienų, kaip ir krepšinio salė, kurios tikrą švarią spalvą jau baigiu užmiršti...
Kartoju – kas atsitiko, Pagėgiai? Ko trūksta? Gal paskolinti dažų? Impregnanto? Kauptuką? Kastuvą? Žoliapjovę?
O gal čia trūksta tik šeimininko
Straipsnio komentarai
Tikriausiai žinote kuo tvenkinys nuo prūdo skiriasi?
Kažkoks priešrinkiminis, į vienus vartus nukreiptas straipsnis. Fui...