Kovo 11-os minėjimas šiek tiek „nukrypo“ nuo grafiko

Kovo 11-oji. Iškilminga diena Lietuvai. Tėvynės patriotai išdidžiai vaikščiojo gatvėmis pasidabinę atributika su trispalve, džiaugėsi, jog gyvena laisvoje Lietuvoje. Susitikę senus pažįstamus dalijosi prisiminimais iš tų laikų, kai visi vieningai kovojo už Lietuvos laisvę. Prisiminė, jog ir patys buvo tarp jų – visi sutariamai tuo didžiavosi. Didžiuojamės jais ir mes. Tai mūsų šalies gynėjai. Jų širdyse dega meilė Lietuvai, ją bando įskiepyti ir jaunimui.

Šilutės jaunimas – šaunus. Jaunųjų konservatorių Šilutės skyriaus atstovai surengė pilietišką akciją „Šilutiški, prisidėk prie Lietuvos trispalvės sukūrimo savo mieste!“. Miestelėnai nuo 12 val. buvo kviečiami prie Kultūros ir pramogų centro palikti geltoną, žalią ir raudoną delno antspaudą. Netoliese įsikūrė ir Dovydas Auškalnis su savo draugais Orijumi ir Elonu. Vaikinai vėl surengė gražią, pilietišką akciją – dalijo pačių keptus pyragus su uogiene ir kakavos gabalėliais. Šventės svečiai buvo vaišinami karšta arbata, kuri žvarbią dieną laukiant renginio pradžios labai sušildė. Be kita ko vaikinai ant kito stalelio buvo pasidėję dėžę su užrašu „Linkėjimai LIETUVAI“. Dėžė apklijuota Lietuvą atspindinčiais paveikslėliais. Miestelėnai noriai rašė palinkėjimus, vaišinosi skaniu pyragu, papuoštu Lietuvos trispalvėmis vėliavėlėmis, kurias vaikinai gamino Kovo 11-osios išvakarėse. Vaikinai jų išdalino 100.

Belaukiant filmo pradžios susirinkusieji turėjo puikią progą pasišnekučiuoti su seniai matytais draugais, apžiūrėti Kultūros ir pramogų centro antrajame aukšte eksponuojamą Vytauto Vaicekausko fotografijų, parengtų iš Šilutės muziejaus rinkinių, parodą „Kelias į laisvę“.

Po ilgai trukusių bandymų pašalinti gedimus buvo nuspręsta sveikinimus rodyti pirmajame Kultūros ir pramogų centro aukšte per mažesnį ekraną. Centro vestibiulyje pastatytame ekrane susirinkusieji žiūrėjo ir klausėsi jaunosios kartos filmuotus sveikinimus šaliai, savo gimtajam Šilutės miestui. Tokių filmuotų sveikinimų buvo trisdešimt penki. Vienas sveikinimas atsiųstas net iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Ilinojaus Maironio lietuviškosios mokyklos.  Tačiau kyla natūralus klausimas – kam tada lauke buvo pastatytas didžiulis ekranas? Prie Kultūros ir pramogų centro susirinko visiškai nedidelė saujelė žmonių – jiems ir būtų rodomas filmas? Susisiekėme su renginį vedusiu internetinės Šilutės televizijos laidų prodiuseriu ir vedėju Marijumi Budraičiu. Vyras juokėsi iš tokios susidariusios situacijos: „Buvau tik šio renginio vedantysis, bet jei būčiau buvęs režisieriumi, šį didįjį ekraną būčiau statęs salėje, tai būtų buvusi puiki dekoracija. Ima juokas žiūrint į tokį pinigų taškymą ir organizatorių žioplumą. Jūs pagalvokit, išleisti 800 eurų ekrano nuomai ir jo nepanaudoti. Absurdas. Ir kam tas filmas būtų rodomas? Tiems 50-čiai prie Kultūros ir pramogų centro susirinkusių žmonių?“ – ironiškai klausė vedėjas.

Šiuo klausimu pakalbinome Kultūros ir pramogų centro direktorę Jūratę Pancerovą bei Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėją Vilmą Griškevičienę. Abi moterys sutartinai tvirtino, jog gyventojų reikėtų atsiprašyti už techninius nesklandumus. „Mūsų centro pastatas yra labai senas, elektros instaliacija – taip pat. Salėje viskas tvarkinga, o kai reikia kažką rengti lauke – iškyla problemų. Taip atsitiko ir kovo 11-ąją. Visiškai netikėtai „užtrumpino“ aparatūrą ir teko greitai suktis iš situacijos. Kol perkėlėme filmą į kitą kompiuterį praėjo šiek tiek laiko. Atsigabenome mažesnį ekraną ir žadėtąjį filmą rodėme centro pirmojo aukšto fojė“, - sakė J. Pancerova. „Mes kartu su direktore norėtume pasidžiaugti, jog nepaisant techninių nesklandumų, tų mažų neplanuotų nesusipratimų renginys pasisekė. Sveikinimai – nuostabūs. Tai puiki medžiaga, kuria pasidalinsime su mokyklomis, biblioteka, taip pat rodysime šiame centre. Įsivaizduokite, kaip  kitų metų Kovo 11-ąją ši medžiaga mums pasitarnaus. Tai – neįkainojama vertybė“, - šventiniu renginiu džiaugėsi V. Griškevičienė. Moterys apgailestavo, kad didžiuoju ekranu taip ir nepavyko pasinaudoti. „Nebebuvo tokio efekto, kurį planavome“, - apgailestavo J. Pancerova.

Nepaisant trukdžių žmonės neprarado šventinės nuotaikos, džiaugėsi Tėvynės gimtadieniu, jaunimui linkėjo tik pačių šviesiausių dienų.