Smulkų verslą konservatorius juodina sukčiavimu

Nauji pakeitimai mažai aktualūs šilutiškiams

Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje, diskutuojant dėl pateiktų sprendimų projektų, siūlomų svarstyti artimiausiame Tarybos posėdyje, buvo aptariami dokumentai, liečiantys „Šilutės šilumos tinklų“ veiklą. Viena iš naujovių, kuri nenudžiugintų šilutiškių, tai šilumos kainų skaičiavimo metodikos pakeitimas. Buvo pakeista šilumos skaičiavimo formulė, skaičiuojant kintamąją kainos dalį. Tiesa, kainos struktūros formulė nėra pilnai aktuali šilutiškiams, kadangi jos pokyčiai mažai liečia „Šilutės šilumos tinklams“ taikomą skaičiavimą.

Šie pakeitimai daugiau daro įtaką tiems šilumos gamintojams, kurie naudoja dujas, kaip žaliavą. Šilutėje šilumos gamintojui pozityvaus poslinkio duoda galimų kainų pokyčio termino sutrumpinimas vienu mėnesiu, todėl šilumininkų vadovas tikisi teigiamos įtakos bendrovės apyvartinėms lėšoms. Nors jų vis tiek trūksta ir ketinama dar skolintis.

Yra pigesnės žaliavos, bet...

Tarybos narys Audrius Endzinas domėjosi, kaip bendrovė yra apsirūpinusi biokuru. Įstaigos vadovas Vaidotas Mačiulis patikino, kad ketvirtam ketvirčiui jau įsigytas reikalingais bazinis šio kuro kiekis. Trūkstamą dalį ketinama papildyti perkant biržoje.

Diskusijos metu išaiškėjo ir tai, kad ne visuomet naudinga pirkti kurą biržoje, bet, anot įstaigos vadovo, nustatytos taisyklės verčia taip daryti. Pasirodo, yra mažos įmonės, gaminančios biokurą, tačiau jos neprekiauja biržoje. Norint įsigyti iš jų žaliavą, turėtų būti siūloma kaina pigesnė penkiais procentais nei biržoje. Tačiau įmonė vis tiek pirkti iš jų negali dėl siūlomų mažų kiekių. Ir jei būtų nustatyta pagal esamą Lietuvos vidurkį, kad kainų skirtumas nesiekia penkių procentų, tai tektų mokėti ir baudas. Patikrinus viešai prieinamus statistikos duomenis išaiškėja, kad rugpjūčio mėnesį biokuro kaina biržoje sudarė apie 37 eurus, o rinkoje siūloma kainuojanti apie 21 eurą.

V. Mačiulis čia įžvelgia rizikas, kad smulkus verslas gali nesugebėti aprūpinti reikiamu kiekiu dėl savo mažų gamybos apimčių. Tačiau išeitį būtų galima surasti, vieningai mano politikai. Kol šilumininkų vadovas apeliuoja į sudėtingą viešųjų pirkimų procedūrą, kaip trikdį pirkti pigesnį kurą iš smulkių verslininkų, Tarybos narė Lijana Jagintavičienė daro išvadą, kad biržoje perkama todėl, kad tai yra lengviausias būdas. 

Neįtinka smulkus verslas

Tačiau konservatorius Arūnas Kurlianskas stoja V. Mačiulio pusėn ir mano, kad tai išties yra painoka procedūra pirkti iš „atskirų tiekėjų“. Jo manymu, smulkus tiekėjas gali neturėti reikiamo kiekio ir taip pavesti pirkėją. Tada gali susidaryti situacija, kad tektų iš biržos pirkti už dar brangesnę kainą. Galimai šis politikas yra susidūręs su kažkokia destruktyvia situacija, tačiau konkrečiai neįvardina, tik apkaltina kone visą smulkų verslą nesąžiningumu.

Politikas tai įvardina kaip galimą rizikos faktorių. „Aš žinau, su tais mažiukais privatukais, <...> jie yra žulikiukai maži“, – skamba konservatoriaus perspėjamas „Šilumos tinklų“ vadovui dėl galimo mažų įmonių nesąžiningumo. Tokia politiko pozicija biokuro gamintojų grupės atžvilgiu yra akivaizdžiai nukreipta prieš smulkųjį verslą. O viešas pasisakymas gali daryti įtaką gyventojų neigiamai nuomonei prieš visą rajono smulkųjį verslą. Ypač pirmą kartą ieškantiems bendradarbiavimo galimybių. Kas paneigs išplaukiančias išvadas dėl konservatorių politiko nuomonės, kad galimai ši politinė organizacija proteguoja kažkokį stambų rinkos žaidėją?

Ypač tai jautrus klausimas elektros kainų pasiutpolkėje, kuomet jos šokio pradžia keistokai sutapo su energijos įsigijimu biržoje. O dar ir žinant šios idėjos autorių, buvusį konservatorių ministrą, ir dabar uoliai besidarbuojantį energetikos sektoriuje...