Savanoriai ne tik tvarkė senąsias kapines, bet ir surado unikalių krikštų

„Mažoji Lietuva turi unikalią istoriją, su kuria susipažinti ir prie jos prisiliesti galime netradiciniais būdais. Su rajono savivaldybe išrinkę labiausiai apleistas kapinaites, įmonės savanoriai drauge su partneriais pakvietė į talką ir Šilutės gyventojus, kad išvaduotume jas iš neįžengiamų džiunglių, o krašto žmonės bei turistai galėtų jas iš naujo atrasti“, - sako savanorystės akciją inicijavusios SBA bendrovės „Šilutės baldai“ vadovas Eimuntas Jankauskas.

Anot jo, prieš darbus išklausytas istoriko Kęstučio Demerecko pasakojimas suteikė daugiau prasmės šiam darbui – savanoriai sužinojo, kad bus tvarkomos vietos, kurios savo tradicijomis buvo išskirtinės ne tik Lietuvoje, bet ir visame žemyne.

„Mažojoje Lietuvoje, kur gyveno kuršių palikuonys iki pat XX a. pradžios išliko unikalios, niekur kitur Europoje nebesutinkamos tradicijos ant kapo statyti krikštus. Tai meniškai išpjaustyta lenta, urnos ar paaukoto žvėrelio formos, nudažyta ryškia mėlyna ar žalia spalva, dažnai su širdimi centre ir žirgeliais apačioje bei dviem spalvotais paukšteliais viršuje“, – teigia leidėjas, kultūros paveldo ekspertas K. Demereckas

Šilutės autobusų parko transportu atvykę prie kapinių talkininkai iš „Šilutės baldų“, „SBA Home“, Vydūno gimnazijos, taip pat kitų įstaigų bei savanoriai iš Šilutės ir net Klaipėdos, per sąžalynus sunkiai galėjo įžiūrėti ir rasti kryžius, antkapius, kapinių ribas. Bet užvedus žoliapjoves, mosuojant kirviais, paėmus į rankas pjūklus bei grėblius su kauptukais, vaizdas ėmė ryškėti. Per kelias valandas talkininkai ne tik sutvarkė ir nuravėjo kapus, uždegė žvakutes, bet ir pastatė informacines lenteles, nurodančias, kad abejos sutvarkytos Šyšos ir Klugonų kapinės yra saugomos valstybės.

Talkos metu Šyšos kaimo kapinaitėse savanoriai surado išlikusio seno krikšto liekanas ir jas užfiksavo. Šiose kapinaitėse storos ąžuolo lentos - krikštai - užfiksuoti 1956 m. etnografinės ekspedicijos metu.