Kaip „Pamario pienas“ Šyliuose prarado visus pieno statytojus
Šylių pieno supirkimo punktas nebeveikia nuo vasario 16 dienos, o visą jame buvusią įrangą iš nuomotų patalpų ŽŪKB „Pamario pienas“ išsivežė tik kovo 10-ąją.
Apie konfliktinę situaciją tarp pieno gamintojų ir ją superkančios įmonės papasakojo „Šilokarčemos“ redakcijoje apsilankiusi Šylių kaimo (Gardamo sen.) ūkininkė Virginija Rapalavičienė.
30-ies melžiamų karvių bandą turinti moteris dar neseniai dirbo ŽŪKB „Pamario pienas“ Šylių pieno supirkimo punkte vedėja. Bet turėjo išeiti iš darbo dėl galimai nepagrįstų per daug didelių bendrovės direktorės ir sekretorės reikalavimų.
„Kad būtų galima dirbti pieno supirkimo punkte, reikia Melžimo mokymo centre išlaikyti kvalifikacinį egzaminą ir veterinarijos tarnyboje – irgi kvalifikacinį egzaminą, - pasakojo V. Rapalavičienė. – Aš nebegalėjau dirbti ne taip, kaip nurodyta kvalifikacijoje, o taip, kaip reikalauja jos. Supratau, kad jos kažko nežino, ir vasario 2 dieną parašiau pareiškimą“.
Iš darbo išėjus punkto vedėjai nuo vasario 16 dienos pradėta pieną į įmonę išvežti per Laučių pieno supirkimo punktą. Pasak V. Rapalavičienės, Šyliuose pieno statytojai nebuvo perspėti apie pasikeitusias sutarties sąlygas, todėl jie neturėjo pakeičiamos taros.
„Aš, kaip dirbusi tame punkte, naudodamasi man įmonės išduotu apskaitos žurnalu dar tris dienas (vasario 16, 17 ir 18 d.) žmonių atneštą pieną pasverdavau, kiekį užrašydavau žurnale ir pieną parduodančiųjų knygelėse. Pieną, supilstytą visokiose talpose, atvažiavus autobusiukui aš ir vairuotojas perpildavome į jo atsivežtus bidonus. Sakė, kad jie – Rusnės ūkininkų. Vairuotojui įduodavau ant paprasto lapo surašytas žmonių pavardes, jų atnešto pieno kiekius ir bendrą tos dienos pieno kiekį. Nė vieną dieną, nė vieno statytojų pienas į Laučių punktą nenuvažiavo gamintojo taroje, kad ten pienas galėtų būti identifikuotas. Turėdama kvalifikacinį pažymėjimą mačiau, kad yra daromas grubus Pieno pirkimo taisyklių pažeidimas. Todėl vasario 19-ąją, apie 7 val. 20 min., atvažiavau prie Laučių pieno supirkimo punkto susitikti su šio punkto vedėja. Laukiau iki 8 valandos ryto, vėliau nuėjau susitikti su administracija. Iš arogantiško direktorės pasakymo: „O ko jūs čia laukiate? Juk įmonėje nebedirbate“ supratau, kad tolesnio normalaus bendradarbiavimo jau nebus. Parašiau ir įteikiau direktorei pareiškimą, kad nuo vasario 19 dienos įmonei pieno nebeparduosiu“, - pasakojo V. Rapalavičienė.
Grįžusi į Šylius apie savo apsisprendimą ji papasakojo kitiems pieną „Pamario pienui“ iki tol pardavusiems kaimynams. Jie nutarė neparduoti taip pat. Tada šyliškiai susirado kontaktus ir nuo vasario 20 dienos pieną pradėjo parduoti žemės ūkio kooperatyvui „Normas“, kurio pieno supirkimo punktas yra Gardame.
„Kadangi apie „Pamario pieno“ galimai vykdomas aferas jau buvau anksčiau girdėjusi, nuosekliai tikrinau Laučių punkto pieno kokybės duomenis, randamus internetu „Pieno tyrimuose“, - pasakojo V. Rapalavičienė. – Ir nesuklydau. Vasario 18 dieną paimtuose, įtariu, kad ir mano pieno, mėginiuose buvo rasti inhibitoriai. Buvo rasti inhibitoriai net tą dieną iš vis pieno nepardavusių žmonių piene. Apie rastus inhibitorius nė vienas pieno statytojas oficialiai nebuvo įspėtas, ŽŪK „Normas“, radęs tokius tyrimų duomenis, pieno iš Šylių kaimo ūkininkų Johanos Riškienės, Onos Mačianskienės ir Makių kaimo ūkininko Stepono Mockaus nepirko visą dekadą. Jie turėjo išpilti pieną į srutinę ir patyrė nemažų nuostolių. Kur žmonėms kreiptis tokiu atveju?“.
Tokį klausimą V. Rapalavičienė pateikė ir Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkui Edmundui Cipariui. Ji prašė išsiaiškinti, kas, kaip ir kokiu būdu sugebėjo paimti mėginius tyrimams, jeigu pienas iš Šylių buvo atvežtas Rusnės ūkininkų bidonuose nežinant, kurių statytojų pienas ten supiltas. Juk į vieną bidoną būdavo supilamas kelių statytojų pienas.
Šilutės VMVT viršininkas E. Ciparis kovo 6-ąją jai atsakė, kad dėl pažeidimų ŽŪKB „Pamario pienas“ Laučių pieno supirkimo punkto pieno supirkėjai skirta bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 109 straipsnio 1 dalį.
Dar V. Rapalavičienė skundėsi, kad ji „Pamario pienui“ buvo išnuomojusi patalpą, kurioje veikė Šylių pieno supirkimo punktas. Dabar jis nebeveikia, nuomos sutartis nutraukta, bet įrangos bendrovė niekaip neišsiveža ir laiko užimtą patalpą. Kodėl?
Praėjusį penktadienį bandėme susisiekti su „Pamario pieno“ direktore Edita Katutiene, bet telefonu atsiliepė sekretorė Sonata Baužytė. Į klausimą „Kodėl neišsivežate įrangos?“ ji atsakė, kad tai jau buvo padaryta kovo 10 dieną. O paklausta, už ką buvo nubausta Laučių pieno supirkimo punkto supirkėja, S. Baužytė atsakė: „Į tai reikėtų įsigilinti“.
Taip, tikrai reikėtų įsigilinti, kas kaltas, kad viename bidone buvo maišomas kelių pieno statytojų pienas, kad kažkurio ūkininko piene buvo inhibitorių, kuriais užterštas visas pienas, ir dėl to iš kelių ūkininkų buvo atsisakyta pirkti pieną.
Straipsnio komentarai
Tuo piktinasi žemdirbiai – mat antrus metus mažėjančių pieno supirkimo kainų niekas neketina kelti.
Jaučiasi nuskriausti
„Kartu su visos Europos ūkininkais rengėme akcijas.
Pagaliau pavyko pasiekti, kad būtų pradėti intervenciniai pirkimai, mokamos eksporto subsidijos.
Tačiau visa tai nusėda perdirbėjų kišenėse. Jų rezultatai lyg ir neblogi, tačiau apie didesnes kainas nė vienas net neužsimena – aiškina, kad ir taip miršta“, – stebėjosi Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Andriejus Stančikas.
Jo vadovaujamas kooperatyvas „Pieno gėlė“ praėjusiais metais turėjo sutartį su „Pieno žvaigždėmis“ ir už kilogramą gaudavo po 1,17 lito. Dabar mokama vos po 58 centus.
Pasiūla viršija paklausą
Perdirbėjai ginasi, kad didinti supirkimo kainos negali nė centu. Anot „Pieno žvaigždžių“ vykdomojo direktoriaus Lino Sasnausko, apie du trečdalius lietuviškų pieno produktų eksportuojama, o jų kainos užsienyje kritusios kelis kartus, palyginti su praėjusiais metais.
„Supirkimo kainos priklauso nuo mūsų galimybės parduoti gaminius.
Kai jos ims didėti, tuomet ir ūkininkai uždirbs daugiau.
Artimiausiu metu to negalime pažadėti: visame pasaulyje yra pieno perteklius, todėl teks laukti kitos bangos, kai paklausa vėl viršys pasiūlą“, – teigė įmonės vadovas.
Pasak jo, per pusę metų įmonės gautas pelnas – katino ašaros, palyginti su bendrovės apyvarta.
„Gal ūkininkui 6 milijonai litų atrodo labai daug, tačiau tegul pamėgina tiek uždirbti, kai apyvarta – 300 milijonų. Nemanau, kad ir jiems būtų saldu dirbti su 2 procentų pelno marža“, – spėjo L.Sasnauskas.
Karves – į skerdyklą
Dar pavasarį ūkininkai bandė gąsdinti perdirbėjus, kad netrukus jiems nebetieks žaliavos – neva ji bus gabenama į užsienio šalis.
Bet taip elgiasi mažuma karvių augintojų.
Kaip pripažino A.Stančikas, lenkų perdirbėjai mielai nori supirkti pieną, tačiau mokėti už jį daugiau – ne.
„Kiek man žinoma, ne vienas pieno ūkis jau priėjo liepto galą. Žmonės neberuošia pašarų žiemai – baigsis sezonas, ir karvės keliaus į skerdyklas.
Girdėjau, kad jau dabar iš skerdžiamų galvijų buliukai sudaro vos 15 proc., likusi dalis – karvės ir telyčios. Pamatysite, kas dėsis spalio ar lapkričio mėnesiais, kai baigsis ganiavos sezonas“, – gąsdino Pieno gamintojų asociacijos vadovas.
Subsidijos mažina kainą
Šiais metais Europos Komisija nutarė atnaujinti pieno produktų eksporto subsidijas. Vėliau jos netgi buvo padidintos. 2 psl. >>
„Pavasarį už kilogramą gaudavome po 1,13 lito – tai nebloga kaina. Nuo balandžio supirkimo kaina krito iki 83 centų. Nuo rugsėjo mokėjo vos 60, o nuo lapkričio – 69 centus”, – tikslina A.Brazas.
Supirkimo kainos ne visiems ūkininkams vienodos. Pavyzdžiui, kooperatyvams nepriklausantys ūkininkai iš perdirbėjų už kilogramą dabar gauna šiek tiek daugiau – po 75-78 centus.
Ar ne keista? Kooperatyvas teoriškai turėtų išsikovoti palankesnes kainas nei pavieniai ūkininkai. Juk jie pieną perdirbėjams pateikia tiesiai į rankas, o iš pavienių tiekėjų jį reikia susirinkti. Kur čia šuo pakastas?
Konkurencijos tarybai būtų ką veikti
„Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas sudėlioja savo akcentus. Jo žodžiais, tik susikooperavę ūkininkai turi galimybę derėtis dėl supirkimo kainų: „Kooperatyvo negalima lyginti su akcine bendrove – kiekvienas jo narys yra tarsi savininkas. Buriamasi tam, kad galėtume derėtis dėl kainos.“
„Privalome vadovautis aukščiausiais įrodinėjimo standartais, nes beveik kiekvienas Konkurencijos tarybos nutarimas yra skundžiamas teismams. Ir konkurencijos teisės teorija, ir praktika rodo, kad tikrų ar tariamų konkurenciją ribojančių susitarimų medžioklė pasitelkiant žiniasklaidą, tikrai nepadeda tyrimams ir apsunkina informacijos surinkimą“, – pranešime spaudai sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas, komentuodamas pastaruoju metu politikų viešai reiškiamą nuostabą, kodėl Konkurencijos taryba nepatvirtina politikams kylančių įtarimų dėl pieno supirkimo kainų mažėjimo.
Šiuo metu Konkurencijos taryba atlieka 2014 metų gruodį pradėtą pieno rinkos tyrimą, kuriuo siekiama identifikuoti galimai pieno sektoriuje esančias konkurencijos problemas ir pateikti siūlymus dėl priemonių veiksmingai konkurencijai užtikrinti.
„Konkurencijos taryba privalo saugoti visų vartotojų gerovę, todėl tiriame ne tik maisto pramonės, bet ir energetikos, statybų, transporto ir komunalinių atliekų tvarkymo sritis“ – tvirtino Š.Keserauskas.
Jo teigimu, rinkos ekonomikos valstybėse, kokia yra ir Lietuva, kainas reguliuoja rinka, o kainos pieno sektoriuje nėra ir neturėtų būti išimtis.
Konkurencijos taryba taip pat nurodė, kad 2014 metų rugsėjį Seimas balsavo už tai, kad būtų panaikintas jau seniai aktualumą praradęs Kainų įstatymas – rinkos ekonomikos kelią pasirinkusiose valstybėse kainas turi reguliuoti ne politikai, o rinkos dėsniai.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė penktadienį pareiškė, kad, jos manymu, sausį ir vasarį perdirbėjai pieno supirkimo kainas sumažino, nes ūkininkai gavo paramą iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto. Ministrė taip pat teigė, kad jei paaiškėtų neskaidrūs susitarimai tarp perdirbėjų, savo žodį turėtų tarti Konkurencijos taryba.
„Vienintelė institucija – Konkurencijos taryba ir labai keista, kad nesulaukiam iš jos pagalbos, jau daugiau nei pusę metų sprendžiant šiuos klausimus“, – tvirtino ministrė.
Pieno supirkimo kainos nuo rugpjūčio smuko maždaug 30 procentų.
2008 m. buvo pripažintos 35 kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) sąrašas.
2009 m. buvo pripažinta 30 kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) sąrašas.
2010 m. buvo pripažintos 39 kooperatinės bendrovės (kooperatyvų) sąrašas.
2011 m. buvo pripažintos 45 kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) sąrašas.
2012–2013 m. pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) sąrašas.
2013–2014 m. pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) sąrašas.
2014–2015 m. pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) sąrašas.
2015–2016 m. pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) sąrašas.
ar tarp šių yra normas-NE, tuo viskas ir pasakyta, vic.lt-pasitikrinkit
ŽŪKB 'Pamario pienas' sąžiningai dirbanti įmonė,laiku atsiskaito už parduotą pieną,kuo daugiau tokių kooperatyvų.
ŽŪKB 'Pamario pienas' sąžiningai dirbanti įmonė,laiku atsiskaito už parduotą pieną,kuo daugiau tokių kooperatyvų.
VAINUTO PUNKTĄ PRARADO(su visais statytojais)
ŠYLIŲ PUNKTĄ PRARADO (su visais statytojais)
KAS SEKANTIS IŠDRĮS PASIPRIEŠINTI ADMINISTRACIJAI!!!!!!!!
ŠAUNUOLĖ p.VIRGINIJA RAPALAVIČIENĖ ,KAD DAUGIAU TOKIŲ GARBINGŲ ŽMONIŲ.....
Nejau nežinote, kad pienas gali būti superkamas tik be inhibitorių, o administracijos direktoriaus nurodymus privalu vykdyti. Jūs pati nurodėte kad dirbote kaip priėmėja, ir pasvėrusi pieną, pati jį sumaišėte perpildama į kooperatyvo tarą. Kooperatyvas turi ne tik teisę bet ir prievolę bet kada tikrinti superkamo pieno kokybę.
Per Jūsų pačios napagrįstas ambicijas kenčia niekuo dėti pieno tiekėjai, dėl patirtų nuostolių atsakomybė tenka jums. Gal teiksitės jiems atlyginti.