Politiko nuomonė: įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijai

Brangsta šildymas

Spalio 27-ąją vykusiame Tarybos posėdyje buvo pristatytas sprendimo projektas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2022 vasario 24 d. sprendimo Nr. T1-937 pakeitimo. Šis dokumentas pakeičia UAB „Šilutės šilumos tinklai“ tiekiamos šilumos kainos dedamųjų bazinės kainos nustatymo apskaičiavimo metodiką ir bazinės kainos įsigaliojimo tvarką.

Tad nuo spalio mėnesio rajono vartotojams šilumos kaina didėja 0,43 ct/kWh be PVM (0,69 ct/kWh su PVM) arba 5,2 proc. ir sudarys 8,69 ct/kWh prieš mokesčius arba 9,47 ct/kWh įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Šio sprendimo rengėjas tikisi pozityvaus rezultato, pateikdamas šiuos argumentus: pakeitus UAB „Šilutės šilumos tinklai“ tiekiamos šilumos kainų dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinių kainų galiojimo metams bus įgyvendintos teisės aktų nuostatos, įmonė gaus pajamas už teikiamas paslaugas, atitinkančias kuro sąnaudas.

Tačiau šio sprendimo projektas, kuris buvo svarstomas ir komitetuose, sulaukė Tarybos narių susidomėjimo ir nuomonių įvairovės. Tačiau vieningas klausimas, kuris rūpėjo politikams, tai - biokuro įsigijimas.

Kokią tvarką siūlo įstatymas?

Diskusijų metu paaiškėjo, kad UAB „Šilutės šilumos tinklai“ biokurą, skirtą šilumos gamybai ir tiekimui gyventojams, perka tik biržoje. Tai daro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymu. Šio įstatymo tikslas: šilumos gamybai reikalingas biokuras turi būti įsigyjamas skaidriausiu ir konkurencingiausiu būdu. Energetikos ministerija tokiu teisės aktu siekia, kad visi šilumos aukciono dalyviai, įsigydami šilumos gamybai reikalingą biokurą, teiktų pirmenybę skaidriai, aiškiai sureguliuotai ir nediskriminaciniais pagrindais veikiančiai prekybos biokuru biržai „Baltpool“.

Rinkos dalyviai gali ir toliau sudaryti tiesioginius dvišalius (užbiržinius) sandorius, jeigu juose įsigyjamo biokuro kaina yra pigesnė nei tuo metu esamos „Baltpool“ biržos biokuro kainos vidurkis. Tačiau tais atvejais, kai norimo sudaryti dvišalio sandorio biokuro kaina yra brangesnė nei biokuro biržos vidurkis, šilumos aukciono dalyvis privalo teikti pirmenybę biržai. Šilutės r. savivaldybės valdomos įmonės, tiekiančios gyventojams šilumą, vadovas Vaidotas Mačiulis teigia, kad sudaryti dvišalius sandorius su mažais biokuro gamintojais jam nenaudinga dėl mažo kiekio pasiūlos ir garantijų trūkumo. Todėl Šilutės gyventojai yra aprūpinti šildymu, pagamintu iš biokuro, įsigyto biržoje.

Kodėl perkamas brangesnis kuras?

Politikams aiškinantis biokuro pirkimo biržoje aplinkybes ir galimybes išaiškėjo, kad UAB „Šilutės šilumos tinklai“ galimai neieško galimybių nupirkti pigesnės žaliavos. Tarybos nariai pateikė pavyzdžių, kad rajone yra mažesnių įmonių, gaminančių biokurą, kuris yra pigesnis. Tačiau bendrovės direktorius V. Mačiulis baiminasi dėl galimo įsipareigojimų neįvykdymo, nes jų apimtys yra mažos. Tai, kad biokuras, parduodamas ne biržoje, yra pigesnis, netrukus buvo išsiaiškinta. Nes patikrinus viešai prieinamus statistikos duomenis nustatyta, kad rugpjūčio mėnesį biokuro kaina biržoje sudaro apie 37 Eur/ktm, kai rinkoje pasiūla sudarė po 21 Eur/ktm. Vadovo paaiškinimas apie galimą riziką dėl tiekimo sutrikimo tik parodo nenorą eiti sunkesniu, bet naudingesniu keliu. Taip, labai patogu yra sudaryti vieną sandorį biržoje ir nesukti sau galvos dėl tiekimo, kur garantu stovi didžiulis rinkos dalyvis. Kur kas daugiau reikės įdėti laiko sutarčių vykdymo kontrolei dvišaliuose biokuro pirkimo santykiuose. Bet ar nevertėtų pagalvoti apie rezultatą, kurio vertė yra apie trisdešimčia procentų pigesnė šilumos gamybos žaliava.

Ta linkme ir buvo kalbama tiek komitetuose, tiek Tarybos posėdyje. Kitas aspektas, kur šilumininkai galėtų sutaupyti, tai atsinaujinantys elektros energijos šaltiniai. Paaiškėjo, kad ir šiame bare yra nearti dirvonai. Į Tarybos nario Audriaus Endzino klausimą apie juos buvo atsakyta, kad bendrovė šiuo metu negali pradėti naujo investicinio projekto, nes tokio limito riba jau pasiekta. Tad tik sulaukus ankstesnių projektų pabaigos, būtų galima tikėtis pradėti eiti link atsinaujinančių elektros energijos šaltinių pasigaminimo.

Tvarka prieštarauja Konstitucijai?

Tarybos narys Algirdas Gečas nepritarė siūlomiems pakeitimams dėl šilumos kainų metodikos nustatymo pakeitimo. Politiko teigimu, jis negalįs pritarti galimai prieštaraujančiai Konstitucijai sistemai, kuri tarnauja ne žmonėms, o suinteresuotoms tarpininkavimo verslo struktūroms.

„Tvarka, kurią priėmė mūsų Seimas, mūsų Vyriausybė, tikrai neatstovauja žmonių interesams, – savo nuomonę išsakė A. Gečas. Faktiškai ta tvarka duoda galimybę tarpininkams uždirbti ir klestėti“. Jis teigė, kad Taryba, patvirtindama tokią tvarką, iš tikrųjų patvirtina tą schemą, kuri yra žalinga žmonėms ir galimai prieštarauja Konstitucijos 5-ojo straipsnio nuostatai, kad valdžios įstaigos turi tarnauti žmonėms.  Savo partijos kolegai paantrino ir A. Endzinas, pasiūlęs Savivaldybės vadovams parengti ir teikti alternatyvius pasiūlymus. Į tai Šilutės meras Vytautas Laurinaitis atsakė, kad įstatymų priėmimas priklauso išimtinai nuo politinės valios, kitu atveju jis lieka dulkėti valdžios kabinetų stalčiuose.

Nors įtakojo rezultatui, bet nepakeitė sprendimo

Liberalo A. Gečo kalba padarė poveikį visiems Tarybos nariams, tuo metu dalyvavusiems posėdyje. Jie dauguma balsų nusprendė, jog dėl priimto sprendimo jau reikėtų balsuoti iš naujo, po Tarybos nario pasisakymo. Po pakartotinio balsavimo „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės šilumos tinklai“ tiekiamos šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nustatymo“ 2 punkto pakeitimo“ rezultatai pakito. Nors savo nuomonę pakeitė keturi Tarybos nariai, stodami A. Gečo pozicijos pusėn, tačiau sprendimas vis tiek buvo priimtas balsų dauguma. Šildymo kainos pabrangimo nuo spalio mėnesio, kad ir nežymiai, bet vis tiek išvengti nepavyko.

Tačiau diskusijos parodė ir kitas problemas. Ir jos visiškai nepriklauso nuo globalinių reiškinių, darančių įtaką energetikos išteklių kainoms. Tai galimai ūkiško požiūrio problema ir siekio sutaupyti visais įmanomais būdais. Tikėkime, kad Savivaldybės administracija, kuri yra tiesioginė UAB „Šilutės šilumos tinklai“ valdytoja, padarys reikiamas išvadas ir, svarbiausia, imsis reikiamų priemonių. Tai ir bus tikrasis atstovavimas žmonėms. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos penktąjį straipsnį.