Lietuvoje įsitvirtina naujas medis – paprastasis bukas, miškininkai renka šio medžio sėklas

Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko, Šilutės ir kituose regioniniuose padaliniuose renkamos retai Lietuvos miškuose sutinkamo medžio – buko sėklos. Iš jų pavasarį bus pasodinti nauji bukų medeliai, kurie bus auginami Lietuvos miškuose.

Paprastasis bukas Lietuvoje

Bukas – pietų ir vidurio Europos medis – mėgstantis šiltesnį klimatą ir neatsparus šalčiui. „Lietuva yra ties buko plitimo arealo riba, todėl šiltėjant klimatui, natūraliai šis bukas atkeliauja į mūsų šalį“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Miško sėklų ir sodmenų skyriaus vadovas Marijonas Bernotavičius.

„Paprastojo buko žiedadulkių kartu su kitomis, jau išnykusiomis Lietuvoje augalų rūšimis buvo rasta Girutiškio gamtiniame rezervate, bet Lietuvoje bukas buvo ilgam išnykęs ir jo riba dėl klimato pasikeitimų buvo atsitraukusi tolokai į pietus nuo Lietuvos. Šiuo metu paprastasis bukas vėl yra beveik pasiekęs Lietuvos pietvakarinę ribą (pačioje Lietuvoje buvo introdukuotas XIX a.), iki čia išplitęs iš ledynmečio vadinamosios prieglobsčio zonos pietų Balkanų pusiasalyje ir manoma, kad klimatui šylant jis ir toliau savaime plis į šiaurę“, – paaiškina Valstybinių miškų urėdijos Miško sėklų ir sodmenų skyriaus specialistas Renatas Plačiakis.

Paprastasis bukas (Fagus sylvatica) – tai medis, kuris į Lietuvą iš Vakarų Europos atvežtas prieš maždaug 100-150 metų, yra sutinkamas vos keletoje šalies miškų – daugiausia Jurbarko, Šilutės, Kretingos regionuose, kur vyrauja kiek šiltesnis, daugiau jūrinis klimatas. Iš viso Lietuvoje suskaičiuojama apie 30 ha bukynų. Bukas sėklas subrandina būdamas 50-70 metų amžiaus, tad šimtamečiai mūsų šalyje augantys bukai jau pilnai subrendę ir gausiai jas meta.

Kaip renkamos buko sėklos

Norint surinkti buko sėklas – geriausia tiesti specialius tinklus aplink medžio kamieną. Pirmiausia iškrenta visos  tuščios, pažeistos, netinkamos sėjimui sėklos, o vėliau pradeda kristi gerosios. Kaip greitai krinta sėklos priklauso nuo to, kokios yra oro sąlygos ir temperatūra. Pasirodžius stipresnėms šalnoms – bukų sėklos gali iškristi per 2-3 dienas.

Šiuo metu Valstybinių miškų urėdijos specialistai buko sėklas ir jose esančius riešutėlius renka Šilutės regioninio padalinio Norkaičių girininkijos sėkliniame medyne, tai pat 12-oje sėklų šaltinių, kurie yra VMU Dubravos, Jurbarko, Kretingos, Joniškio, Prienų, Šilutės ir Telšių regioniniuose padaliniuose. Šį rudenį iš viso surinkta apie 60 kg riešutėlių. 1 kilogramą riešutėlių sudaro apie 5 tūkst. vnt., o galimas jų daigumas – iki 60 proc. Taigi iš vieno kilogramo galima užauginti net apie 3250 vnt. bukų. Surinkti riešutėliai yra saugomi VMU Panevėžio regioninio padalinio medelyno saugykloje, kur vasario mėnesį bus pradėta jų stratifikacija (sėklų pažadinimas, kai sėklos prieš pasėjimą kurį laiką laikomos tam tikroje drėgmėje ir temperatūroje), o kovo mėnesį pasėti į specialius konteinerius tolesniam augimui.

Perspektyvos ateičiai

„Buko medeliai auginami vidutinio derlingumo neužmirkusiuose dirvožemiuose, sukuriant platesnę, turtingesnę auginamo medyno biologinę įvairovę bei didinant medynų atsparumą“, – sako VMU Miškininkystės skyriaus vadovas Darius Stonis.

Todėl miškininkų tikslas – užauginti gausų bukų derlių, tinkamai išlaikyti surinktas sėklas, jas pasėti prižiūrėti jaunuolyną bei jau užaugusį medyną. Paprastasis bukas dažniausiai sudaro medynus su paprastuoju klevu, paprastąją pušimi bei paprastuoju ąžuolu. Lietuvos miškuose šis medis auginamas negausiai, dažniausiai vakarinėje ir šiaurinėje šalies dalyse. Rytų Lietuvoje šaltomis žiemomis bukai apšąla ir netgi gali žūti. Yra žinoma, kad iš vietinės reprodukcijos sėklų išauginami medžiai yra labiau prisitaikę Lietuvos klimatinėms sąlygoms.

„Kiek didesnį plotą užima medynai, kuriuose paprastieji bukai auga pušynų ir ąžuolynų antrame arde. Tokių medynų yra Šilutės regioninio padalinio, Norkaičių girininkijoje (apie 35 ha). Dėl klimato kaitos Lietuvoje paprastojo bukui plisti ateityje susidarys palankesnės sąlygos“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vyresnioji specialistė Jolita Abraitienė.

Valstybinių miškų urėdija kasdien rūpinasi Lietuvos miškais: moderniuose medelynuose auginami miško sodmenys, atkuriami ir įveisiami nauji miškų plotai, rūpinamasi miškų sanitarine ir priešgaisrine apsauga, ypatingas dėmesys skiriamas biologinės įvairovės išsaugojimui miškų ekosistemose, prižiūrimi ir kuriami nauji rekreaciniai objektai lankytojams. Lietuvos valstybiniuose miškuose, kuriuos patikėjimo teise valdo Valstybinių miškų urėdija, ūkininkaujame laikantis tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principų.