Kaip atpažinti krizinį nėštumą?

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 metais gimė 23 285 vaikai, iš jų 1 160 buvo neišnešioti (gimė anksčiau numatyto laiko nuo 22 iki 36 nėštumo savaitės pabaigos) bei 98 naujagimiai gimė nepilnametėms mamoms, pastarosios dažnai susiduria su krizinio nėštumo požymiais. Analizuojant krizinį nėštumą, tai dauguma asmenų mano, jog tai yra susiję su nelauktu nėštumu, tačiau tokia nuomonė klaidinga. Iš esmės krizinis nėštumas yra ne tik tas nėštumas, kurio moteris neplanavo ar nenorėjo, bet ir tai, kai būsima mama sužino, jog vaikas turi tam tikrų raidos problemų, arba įvyksta persileidimas, priešlaikinis gimdymas ar vaikas miršta netrukus po gimdymo.

PSO taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad kai kurios moterys gali patirti spaudimą darytis abortą iš savo partnerio, šeimos narių ar kitų asmenų, o tai irgi galima priskirti prie krizinio nėštumo. Remiantis statistika, Lietuvoje praėjusiais metais buvo atlikti 2 735 dirbtiniai abortai dėl moters sprendimo ir/ar dėl medicininių indikacijų.

Žvelgiant iš psichologinio požiūrio, abortą galima priskirti prie netekties išgyvenimo. Tad moterys, kurios pasiduoda spaudimui, dažniausiai pajaučia ne palengvėjimą, o tuštumą ir sielvartą, o kai kurios susiduria ir su nevaisingumu. Taigi prie krizinio nėštumo sąvokos taip pat galima įtraukti ir atsiradusias neigiamas emocijas po nėštumo nutraukimo bei pogimdyvinę depresiją.

Tam, kad būtų padėta moteriai įveikti krizinį nėštumą arba leista jai to net ne patirti, yra labai svarbu suvokti, jog nėštumo metu įvyksta dideli pokyčiai ne tik poros santykiuose, bet ir moters organizme. Partneris bei šeimos nariai turėtų suvokti, jog nėštumo metu moters kūne ir smegenyse įvyksta didžiuliai fiziniai, hormoniniai, neurocheminiai ir neurobiologiniai pokyčiai. Tad nėštumas yra ne tik fiziologinis, bet ir psichologinis procesas moters kūne, kurio metu atsiranda tam tikros ambivalentiškos emocijos. Kuomet vienos moterys patiria džiaugsmą rūpintis besivystančia gyvybe, kitos tuo metu patiria, kad vaisius vystosi kaip kažkas svetimo ir tai kelia joms stresą, dėl kontrolės savo kūnui praradimo. Todėl šiuo laikotarpiu moterims ypatingai yra svarbus palaikymas ir supratimas artimųjų tam, kad moters emocinė būsena būtų kuo geresnė, nes tai turi įtakos sėkmingai vaiko iki gimimo raidai bei vėlesnei jo emocinei gerovei. Svarbu žinoti ir tai, jog yra nustatyta, kad moterims, kurios patiria užsitęsusį stresą, dažniau gimsta neišnešioti, mažo svorio naujagimiai bei dažniau turintys elgesio problemų.

Tad labai svarbu artimai aplinkai moters nėštumo laikotarpyje įgyvendinti tam tikrus uždavinius: užtikrinti saugią kelionę per nėštumo ir gimdymo laikotarpį tiek besilaukiančiajai, tiek ir vaikui bei taip pat užtikrinti paramą ir palaikymą. Neretais atvejais, kuomet moteris susiduria su kriziniu nėštumu, yra reikalingas ne tik artimųjų palaikymas, bet ir profesionali pagalba, kurios metu moteris galėtų jaustis saugi ir išklausyta. Psichologinę pagalbą moteris gali gauti įvairiose įstaigose. Pateikiame šių įstaigų sąrašą:

Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Tel. +370 654 46 021 www.silutessveikata.lt

Krizinio nėštumo centras. Pagalba neplanuotai pastojus, patyrus persileidimą, abortą. Tel. 8 603 57 912, https://krizinionestumocentras.lt/

Pagalba netekus kūdikio. Pagalba moterims, vyrams ir jų artimiesiems netekus kūdikio. Tel.  8 607 59 340, www.kudikionetektis.lt

Psichologinės paramos ir konsultavimo centras. Teikiama nemokama psichologinė pagalba Kaune (krizinio nėštumo atveju ir kitais atvejais). Tel. 8 673 22 562, Laisvės al. 38C, Kaunas

Kauno arkivyskupijos šeimos centras. Krizinio nėštumo programa: teikiamos nemokamos konsultacijos dėl nėštumo, aborto ar jo padarinių. Tel. 8 37 321 122, Vilniaus g. 29, Kaunas

Rachelės vynuogyno rekolekcijos. Pagalba abortą ar persileidimą patyrusiems žmonėms. Tel. 8 600 53 707, 8 686 96 455, racheles.vynuogynas@gmail.com