Birutė Morkevičienė

Pabudau pažadinta vėjo.

Langus klebeno, duris.

Išsibudinus prie lango stovėjau,

Greitai plakė išsigandus širdis.

Jau užtenka lietaus ir vėjo.

Susitart su gamta taip sunku.

Bet nusisuko vėjas ir kažkur nuskubėjo,

Akys nuslydo dar tuščiu keliu.

Medžių viršūnėse supasi paukščiai,

Pievoje vaikšto žąsis vieniša.

Šiandien jos nevilioja aukščiai,

O gal buvo labai alkana.

***

Kai daug nereikia

Kai daug nereikia,

Užtenka ir mažai.

Turi du obuolius,

Į blynus juos maišai.

Iš savo sodo,

Mylėto, prižiūrėto,

Nokinti saulės,

Vėjo nubučiuoti.

Du paskutiniai likę.

Suskaičiuoti.

Kaip gera buvo liesti rankom.

Odelę lupti palengva.

Kiek šiandien besuvalgom blynų...

Kiek turim – tiek gana.