Macikų socialinės globos namuose buvo taikomos priemonės, prilygtos nežmoniškam ir orumą žeminančiam elgesiui
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė paskelbė ataskaitą apie situaciją Macikų socialinės globos namuose. Tai didžiausi globos namai Lietuvoje, kuriuose šiuo metu gyvena 340 asmenų. 2020 m. atlikto šių globos namų patikrinimo metu buvo nustatyta nemažai trūkumų, liudijančių apie nepakankamą žmogaus teisių apsaugos standartų laikymąsi, ir pateiktos 44 rekomendacijos šiems trūkumams šalinti. Atsižvelgdama į tai Seimo kontrolierė inicijavo pakartotinį patikrinimą, kurio metu buvo vertinamas pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas.
„Kalbant apie paslaugų žmonėms su psichosocialine ar intelekto negalia teikimą būtina akcentuoti, kad pamatinis prioritetas, siekiant užtikrinti žmogaus teisėmis grindžiamas paslaugas, turi būti deinstitucionalizacija. Institucinė globa turi būti keičiama bendruomenėje teikiamomis, asmeniui pritaikytomis, autonomiją ir gyvenimą visuomenėje įgalinančiomis paslaugomis. Kita vertus, negalime ignoruoti fakto, kad Lietuvoje veikia ne viena socialinės globos įstaiga, todėl sąlygų šiose įstaigose patikrinimas yra svarbi Seimo kontrolierių įstaigos, kaip nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos, veiklos sritis“, – teigė E. Leonaitė.
Pakartotinio patikrinimo Macikų globos namuose rezultatai atskleidė daug teigiamų pokyčių, rodančių, kad dauguma rekomendacijų buvo įgyvendintos. Pavyzdžiui, atsisakyta žmogaus teisių požiūriu itin kritiškai vertinamos praktikos – fizinio suvaržymo priemonių taikymo sujaudintiems gyventojams, akcentuojamas poreikis sudėtingas situacijas spręsti kalbantis, leidžiant asmeniui nurimti. Lyginant su 2020 metais, kai netgi buvo rasta savadarbių suvaržymo priemonių, o jų taikymo procedūra įvertinta kaip galinti prilygti nežmoniškam ir orumą žeminančiam elgesiui, tai itin reikšmingas pokytis. Globos namų gyventojams sudaryta galimybė teikti pageidavimus dėl valgiaraščio, kalbinti gyventojai gerai vertino tiekiamo maisto kokybę, be to, globos namų korpusuose įrengtos virtuvėlės. Darbuotojams organizuojami mokymai apie psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugą.
Tiesa, dalis rekomendacijų buvo įgyvendintos tik iš dalies. Pavyzdžiui, dėl didelio darbo krūvio ir laiko stokos nepakankamai dėmesio skiriama gyventojų užimtumui, be pagalbos negalintys į lauką išeiti asmenys nepakankamai dažnai išvežami pakvėpuoti grynu oru, iš lovos pakilti negalinčių asmenų higienos procedūros darbuotojams skubant ne visada atliekamos gerbiant asmens orumą ir privatumą (procedūros atliekamos matant kitiems gyventojams). Didelė dalis gyvenamųjų kambarių išlieka mažai individualizuoti ir minimaliai apstatyti baldais, dėl ko labiau primena ligoninių palatas nei nuolatiniam gyvenimui skirtą aplinką.
„Tikiuosi, kad ataskaitoje pateikti pastebėjimai dėl tobulintinų dalykų ir naujos rekomendacijos paskatins toliau gerinti sąlygas ne tik Macikų socialinės globos namuose, bet ir kitose šios paskirties įstaigose“, – apibendrino E. Leonaitė.