Žvilgsnis į nusikalstamumą ne pro rakto skylutę
Lietuvoje pernai per 9 mėnesius buvo užregistruoti 29 362 nusikaltimai, šiemet per tą patį laiką – 32 372. Padaugėjo 3 010 nusikalstamų veikų. Teisėsaugos instancijoms darbo į valias, tik spėk suktis. Ar spėja? Ne visai. Pernai ištirti 10 823 nusikaltimai, šiemet – 11 836, tai yra daugiau nei pusė nusikaltimų neatskleista. Teisinio atpildo girnos sukasi, bet lėtokai, yra nukentėjusiųjų, nepatenkintų policijos darbu, ilgai trunkančiais kai kuriais atvejais ikiteisminiais tyrimais.
Tik filmuose detektyvai sugeba išpainioti mįslingiausius nusikaltimus, išvilkti į dienos šviesą žudikus, žagintojus, sukčius, organizuotus kvaišalų platintojus. Kol prisikasa iki nusikaltėlio ar gaujos, apklausia virtines liudytojų, išrūšiuoja pagal svarbą įkalčius, padėsiančius teisme teisėjui paskirti visais atžvilgiais pamatuotą bausmę. Bet tai kine. Realiame gyvenime tiriant nusikaltimus – gaudant vagis, plėšikus, smurtautojus – kiek kitaip, ne visada viskas sklandu.
Policijos pareigūnų darbo kasdienybė pilna įtampų. Pakanka pažiūrėti televizijos laidą „Farai“, kad pamatytum, su kokiais nedrausmingais piliečiais, chuliganais, padugnėmis nuolat tenka susidurti policininkams, ypač didmiesčiuose. Naktinių jaunimo pasilinksminimų vietose klesti chamiškumas, patyčios, stipresniojo ar šutvės teisė šokdinti silpnesnius. Panaši publika netrykšta išprusimu. Žodžiu, vaikytis tokius tipus, tirti nusikaltimus – ne vien fiziškai, bet ir emociškai labai sunkus darbas, reikalaujantis daug kantrybės, pastangų, seklio patirties ir išmanymo. O tų pastangų, kompetencijos sykiais ima ir pritrūksta, dalis pradėtų bylų lieka neištirtos. Kodėl taip atsitinka, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rūpestis bei uždavinys, kad būtų priešingai. Na, 100 procentų rezultato nepasieksi, bet pagerinti priklausytų.
Didžiausias nusikalstamumas didmiesčiuose
Vilniuje pernai per 9 mėnesius užregistruoti 6 966 nusikaltimai, šiemet – 7 659. Antroje vietoje Kaunas: pernai – 3 315 nusikaltimų, šiemet mažiau – 3 288. Klaipėda toje lentelėje trečia: pernai – 1 810 nusikaltimų, šiemet – 1 928. Po to su mažesniais skaičiais seka Šiauliai ir Panevėžys.
Visur nusikaltimų išaiškinta mažiau nei pusė. Tarp kurortinių miestų lyderis šiuo atžvilgiu Palanga: pernai įvykdyti 253 nusikaltimai, šiemet – 372. Druskininkų atitinkami skaičiai – 135 ir 174, Birštono – 34 ir 28, Neringoje – 32 ir 32. Daugiau kaip pusė nusikalstamų veikų, nusikaltusiųjų džiaugsmui, neištirta.
O kokia padėtis rajonuose, kaip čia sekasi teisėsaugos pareigūnams palaikyti tvarką? Statistika, deja, neleidžia girtis. Kalbant sporto terminais aiškiai pirmauja Vilniaus rajonas: pernai per 9 mėnesius užregistruoti 1 168 nusikaltimai, šiemet – 1 242. Ištirta – 356 ir 385. Kitų tūkstantininkų nėra. Dideli ir Kauno rajono skaičiai: pernai padarytos 775 nusikalstamos veikos, šiemet – 762, išaiškinta nusikaltimų 274 ir 252. Šilutės rajonas šiuo atžvilgiu irgi neramus: 2021 m. užregistruoti 441 nusikaltimai, šiemet – 534. Ištirta nusikaltimų – 161 ir 221. Panaši padėtis Klaipėdos rajone. Ten pernai užregistruoti 427 nusikaltimai, šiemet – 444, ištirta 170 ir 215. Tauragės rajone pernai įvykdyta 300 nusikaltimų, šiemet – 274, ištirta 129 ir 116. Šilalės rajono skaičiai mažesni: pernai užregistruota nusikaltimų 175, šiemet – 168, atitinkamai ištirti 94 ir 101. Kretingos rajono statistika: pernai – 229 nusikaltimai, šiemet – 264, ištirta 112 ir 117 nusikalstamų veikų.
Ramiau gyvena Skuodo rajono gyventojai: pernai – 109 nusikaltimai, šiemet – 126, iširti 59 ir 66 nusikaltimai. Regis, nusikaltimus tiriantys Skuodo kriminalistai akylesni už kolegas kituose rajonuose. Kiek daugiau nei pusę nusikaltimų išaiškina Plungės rajono teisėsaugos pareigūnai: pernai užregistruota nusikaltimų 312, išaiškinta 177, šiemet įvykdytos 324 nusikalstamos veikos, išaiškintos 166. Pagėgių savivaldybės teritorijoje pernai užregistruotas 81 nusikaltimas, šiemet – 85, ištirta nusikaltimų 42 ir 37. Ar rajonų policijos komisariatai rinks ir paskelbs metų seklius, ištyrusius daugiausia baudžiamųjų bylų?
Nusikaltimai ir nusikalstamumo priežastys
Šalyje įvykdoma ir šiurpių, ir šlykščių nusikaltimų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai atleido pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės 30-metį, kuris vonioje tvirkino 3 metukų dukrą, liepdamas liesti ir dirginti jo lytinį organą. Prokurorė teismo sprendimą apskundė ir prašo atimti „tėvui“ laisvę vieniems metams ir 6 mėnesiams, kaip numato LR BK 153 str. 1 d.
O ar mažai smurtaujama, net nužudoma, žaginama, plėšiama. Galima susukti ne vieną siaubo filmą apie mūsų monstrus su peiliais, beisbolo lazdomis, kirviais. Šilutės rajono policijos komisariato pateiktoje lapkričio 11-16 dienų įvykių suvestinėje užregistruoti net 6 atvejai dėl fizinio skausmo sukėlimo. Girti vyrai, moterys strakaliojo, mušėsi Šilutėje, Švėkšnoje, Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje. Gautas pranešimas ir apie grasinimą paskambinus telefonu. Matome nužmogėjimą, paklaikimą.
Kodėl tai vyksta, kartojasi? Nusikaltimo priežasčių daug. Vienos paviršiuje, kai girtaujama ir nebevaldoma emocijų, kitos gilesnės, suformuotos naujo laikmečio ir socialinių permainų. Prezidento paskelbtas šūkis kurti gerovės valstybę kol kas realių kontūrų neįgavo, socialinė žmonių atskirtis toliau didėja. Jau skelbiama, kad skursta kas ketvirtas Lietuvos pilietis. Visuomenė susisluoksniavo vos ne kastų principu, kaip Indijoje. Bet Indijoje tai įgimtas reikalas, o lietuvius į skirtingas stovyklas sustumdė turimos finansinės pajamos. Yra labai turtingi, pasiturintys, vidutiniokai ir skurdžiai. Paprastai tautos ir valstybės stabilumo garantas - gausiausia vidutinė klasė, bet tik ne pas mus. Šūkaujame apie tautos vienybę, bet tarp ponų ir ubagų vargu ar gali tokia rastis. Kaip sakoma, sotus alkano neužjaučia.
O jeigu kartą per metus užjaučia labdaros sriubos lėkšte, tai tie makaronai nuoskaudų nenuplauna. Vargeta slenka vogti, pamažu pameta moralinius skrupulus. Daliai jaunimo įtakos daro blogas išsiauklėjimas, menkas išsilavinimas, dėl kurio kažkiek kalta ir nuolat reformuojama švietimo sistema, jos negalios. Įvairios medijos šiandien jaunam žmogui siūlo gyvenimo malonumų modelį, svetimų kraštų egzotiką. Taip ir grimztama: viskas tik sau, tik sau. Arba susikuri kapitalą, arba lieki trintis dugne.
Apie teisėsaugos institucijų problemas primena įvykiai pataisos namuose, kai ten sėdintys nuteistieji sugeba nusikalsti nelaisvėje: sukčiauti, susimušti, net nužudyti. Recidyvistų subkultūra – žargonu, cinišku požiūriu į gyvenimo reiškinius, žmogų – užsikrečia nusikaltimų naujokai. Gal po „n“ kartų teisti fiziškai sveiki nusikaltėliai privalėtų įkalinimo vietose užsidirbti sau valgiui ir suteiktam stogui, taip pat ateičiai, kai grįš į laisvę, o ne reikalauti sąlygų kaip poilsio namuose ar sanatorijoje?! Egzistuojanti bausmių sistema retą užkietėjusį recidyvistą tepagydo. Kaip žmogų palenkti į gėrį, jei užaugo, subrendo be knygos rankoje, be profesijos, be darbo įgūdžių, be moralės principų. Ši tema labai plati, visko vienu žygiu neaprėpsi.