Ūkininkė L. Grublienė: gailiuosi, jog nepradėjau to daryti anksčiau

Moteris ūkininkauti pradėjo prieš 25 metus. Devynias karves laikanti ūkininkė sako, jog gaminti pieno produktus paskatino nukritusios prieš keletą metų pieno supirkimo kainos. Ir pasidžiaugė, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą: „Gaminti pieno produktus pradėjau maždaug prieš pusantrų metų, kai superkamo pieno litro kaina nukrito iki 18 centų. Pieno kaina varė į neviltį ir aš turėjau žūtbūt kažką daryti. Norėjau jau išparduoti visas savo karvutes, bet tada nusprendžiau pamėginti gaminti savo pieno produktus ir juos pardavinėti Šilutės turguje.“

Iš pradžių ūkininkė dvejojo, ar pavyks jai įgyvendinti savo sumanymą, bet dabar džiaugiasi, jog ryžosi šiam žingsniui: „Pradėjau savo pieno produktų gamybą be jokios Lietuvos ar Europos Sąjungos paramos, viską padariau tik savo lėšomis. Iš pradžių buvo baisoka, nes ūkininkams keliami labai dideli reikalavimai, visa įranga turi būti pagaminta iš nerūdijančio plieno ir t. t. Nors ir investavau daug savų pinigų, bet dabar labai patenkinta, jog vis dėlto žengiau tą žingsnį.“

L. Grublienė realizuoja visą savo ūkyje pamelžtą pieną, ji gamina varškę, sūrius ir likusį pieną parduoda turguje. Į klausimą, ar sunku buvo prisivilioti pirkėjus, Lina atsakė, jog viskam reikia kantrybės ir laiko: „Reikia turėti savo pirkėjų ratą, jeigu jų neturi, sėkmė tavęs nelydės. Eidama į vaikų mokyklos renginius ar mūsų bendruomenės susibūrimus, visuomet nešdavausi savo sūrius pavaišinti žmones. Kas atsineša saldainių prie kavos, o aš visada nešina savo gamintu sūriu. Visi girdavo mano gaminius ir taip žingsnis po žingsnio atsirado pirkėjai.“

Ūkininkė sakė, jog negalima versti žmones pirkti tavo produktus, iš pradžių reikia jiems duoti paragauti: „Visada sakau – ragauti būtina, o pirkti nebūtina. Atėjusiems prie mano prekystalio Šilutės turguje iš pradžių siūlau paragauti mano pagamintos varškės ar sūrių. Mano pirkėjai yra patys nuostabiausi, labai juos myliu už palaikymą ir ištikimybę. Turiu nemažą pirkėjų ratą, todėl kartais baigiu prekiauti turguje labai anksti, nes išperka labai greitai“. Pasidomėjus, ar pasitaiko nepatenkintų pirkėjų, moteris atsakė, jog retai: „Kartais būna žmonių, kurie nepatenkinti klausia, kodėl pienas šiltas. Atsakau jiems, jog todėl, kad čia rytinis pienukas, ką tik pamelžtas. Bet tokių pirkėjų būna retai. Visi labai malonūs ir draugiški“.

Lina nepaprastai gražiai atsiliepia ir apie savo auginamas karvutes: „Labai jas myliu. Kiekviena jų turi vardus, kai būnu išvykusi, skubu namo, nes pasiilgstu savo karvyčių. Jeigu pavargstu, irgi skubu pas savo gyvuliukus, nes bendraudama su jais labai pailsiu. Maitinu juos geriausiais produktais, lepinu moliūgais. Ne visi žmonės gali sau leisti moliūgų nusipirkti, o aš savo karvytes jais maitinu. Mano darbas - mano didžiausias hobis. Gailiuosi tik vieno, jog nepradėjau to daryti anksčiau.“