Vita Stulgienė: Dirbdamas biudžetinėje įstaigoje, pilietis savaime tampa susijęs nematomais saitais su sistema

2022-12-16, Kalbino Raimonda CANDERIENĖ
Pasak V. Stulgienės, laisvė prasideda nuo laisvos minties, nuo laisvo žodžio.
Pasak V. Stulgienės, laisvė prasideda nuo laisvos minties, nuo laisvo žodžio.
Laisvė yra brangiausia, kas duota žmogui. Net Viešpats mums leidžia rinktis - ar eiti šviesos link, ar murdytis nuodėmės liūne, blokšti savo sielą pragaištin.

Apie iškerojusį abejingumą, neveikimą ir taikstymąsi su valdžios savivale, prievarta, bendruomeniškumo, vienybės nebuvimą, prisitaikėliškumą kalbuosi su ilgamete Šilutės r. savivaldybėje dirbusia lietuvių kalbos tvarkytoja, lituaniste, filologe Vita Stulgiene.

- Tai kas yra toji laisvė, Vita?

- Ar yra laisvė ir nuo ko ji prasideda… Pirmiausia ji prasideda nuo suvokimo, ar apskritai mums jos reikia. Ar geriau patinka gyventi vergovėje, ar norime informacijos ir tiesos? Daugelis klausia: kam mums ta informacija, kuo ji mums padės? Jeigu žmogus nori nieko nežinoti, jei jis yra apgaudinėjamas vidury baltos dienos, jei jam tai nėra svarbu, tai apie ką kalbėti… Juk privalai žinoti, kad esi apgaudinėjamas. Laisvė prasideda nuo laisvos minties, nuo laisvo žodžio.

Apsidairykime plačiau: atvejis su Trumpu - galingiausios pasaulyje valstybės prezidentą išmetė iš Twitter kartu su visais jo sekėjais ir palaikytojais, o žmogus tereiškė savo laisvą nuomonę. Duota galimybė žmonėms atsimerkti, matyti, kas vyksta. Jei būsime abejingi tokiems dalykams - vergovė plėsis. Jau ir taip gyvename vergovėje, galima sakyti.

- Tie du pandemijos metai išties parodė ne požiūrį į medicininių priemonių reikalingumą ar naudingumą, bet parodė tai, kaip mes reaguojame į tokius prievartinius veiksmus, kiek leidžiame su mumis elgtis taip, kaip kažkas to pageidauja. Matėme, kuo paverčiamas Dievo kūrinys – neapykanta, skundimas, įtarinėjamas, kaltinimai, niekinimas kitaip pasirinkusio buvo įgavęs didžiulį mastą. Mes matėme susipriešinusius gimines ir bičiulius, atsiribojusius ir nutraukusius santykius draugus… Tai matyti buvo nepakeliama.

- Tai parodė, kiek mes esame paklusnios avys, kuriomis laisvai manipuliuojama. Net „rusų“ laikais klestėjo lietuvių kalbos katedra. Gi „laisvės laikais“ ji buvo praktiškai sunaikinta, naikinama lietuvybė. Dabar labai populiarėja anglų kalba ir angliškos mokyklos. Kadaise mes juk nesiveržėme į rusiškas mokyklas, nors jos tokios egzistavo. Dabartinis elitas mano, kad anglų kalba mokytis prestižas.

- Gal taip yra todėl, kad per trisdešimt metų visa lietuviška švietimo sistema liko beveik griuvėsiuose? Nebelieka arba trūksta mokytojų, tad tėvai tikisi, kad tose anglakalbėse jų vaikai gaus aukštesnės kokybės išmokslinimą?

Nemačiomis, siekdami ir linkėdami savo vaikui geresnės ateities ir kvalifikuotesnių specialistų, jie ryžtasi tą lietuvybę nustumti šonan?

- Visur prisitaikėliškumas, nuolankumas, visur tvyro baimė. Baimė taip stipriai įleidusi šaknis, kad lieki apstulbęs: kada gi tai įvyko, kada toji liga išplito po visą tautos kūną? Dirbdamas biudžetinėje įstaigoje, pilietis savaime tampa susijęs nematomais saitais su sistema, kuri paralyžiuoja jo valią laisvai reikšti mintis. Visa tai kaip pelkė, kuri ima dvokti ir pūti savo ydingais poelgiais dangstydama nuopuolius ir netgi nusikaltimus.

- Turi susidaryti kritinė masė žmonių, kurie netylės ir norės keisti aplinką, kurioje gyvena jie ir svarbiausia – jų vaikai. Šioje nuostabioje vietoje neturi būti viskas naikinama, o požymių, kad taip vyksta, kad ši vieta naikinama – yra.

- Na, kad ir toks mažas pavyzdėlis: naujojo kultūros centro architektūra, tie „pastoliai“ daugeliui negražūs, netgi baisūs, bet apie tai pasakyti dauguma bijo. Neįtikėtina… Man tas pastatas atrodo kaip didingosios Prūsijos sugriovimo simbolis. Mes nieko gražaus jau sukurti nebesugebame. Šalia stovi Šojaus rūmai, ir kuklūs, ir tuo pačiu gražūs. O šalia – daug geležies ir jokios fantazijos. Daug metalo. Toji statyba šiek tiek primena griuvėsius, įdomu, ar ne?

- Geležis išdidina kainą, su geležies pagalba galima įsisavinti didesnes projektines sumas… Štai salos parko metaliniai suoliukai ar ne po 1 000 eurų?

- Medinius suolelius kaip mat sulaužo, barbariškumas pas mus keroja taip pat. Anksčiau rekomenduodavo vaikams neduoti sugadintų ar sulaužytų žaislų, rekomenduodavo juos taisyti, gal net gi kartu su vaiku, kad suvoktų, jog taip neturi būti.

- Barbarų gausą sąlygoja supanti aplinka. Požiūris ir santykis į paveldą, taip, kaip mes elgiamės su senais pastatais... Barbariškai naikinami ir šluojami nuo žemės paviršiaus antkapiai, kryžiai, koplyčios, užariamos senosios liuteronų kapinės...

Tai įkvepia barbariškiems poelgiams. Nemanai, Vita?

- Galvoju, kad jie atitrūkę nuo savo šaknų, nuo savo tėvų. Žmonės per daug įverginti. Moteris turėtų daugiau laiko skirti savo šeimai, vaikams. Kad vaikas parėjęs rastų savo mamą namie, su juo daug bendraujančią. Pareina mamos pavargusios, tėvai irgi pavargę... Pati ketvirtoje klasėje perskaičiusi savo dukros rašinėlį, apstulbau. Buvau apsikrovusi sąsiuviniais, nebenorėjau nieko nei matyt, nei girdėt. Mano tėvai irgi abu dirbo, pareidavo pavargę, nenorėdavo, kad lįstume į akis, kvaršintume galvas. Vaikams lieka kiemas, draugai, kai kada būreliai, o tada prasideda nuotykių ieškojimai...

Sugriovus fabrikus ir gamyklas, dauguma vyrų, kurie išlaikė šeimas, buvo šeimos galvos ir maitintojai, neteko pragyvenimo šaltinio. Jie buvo pasmerkti ieškoti galimybių užsidirbti jiems anksčiau nežinomais būdais. Ne visi turi duomenų tapti verslininkais. Stovėdami turguje nuo aušros iki sutemos, jie apleido vaikų auklėjimo prievolę, o ištikus nesėkmei, išvis imdavo ristis žemyn. Iš jų buvo atimta galimybė jaustis vyru, ant kurio stovi šeimos rūmas.

Švietimo sistema pašlijo, ji neapsiima bent menamos auklėjimo funkcijos. Net patriotiškumo, meilės tėvynei jausmai baigia išskysti toje visuotinėje globalizacijos šlovinimo sriubytėje. Vaikas „išmetamas“ į darželius ir mokyklas, perspektyva matyti savo tėvus namie - minimali. Dirbantis ir išlaikantis visą savo šeimą tėvas – praeityje, jau sovietmetyje turėjo dirbti abu tėvai, net pamainomis, tada radosi ir savaitiniai darželiai. Gerai, jei kas turėjo senelius... Gi jų neturintys sukosi, kaip voverės rate. Norėdami daugiau uždirbti, ir papildomai uždarbiaudavo.

Atsigręžus atgal, mes toje vergovėje, kurioje gyvenome sovietmečiu, ir dabar tebegyvename. Dirbti, dirbti, dirbti... O kada pažiūrėti į saulę, kada paskaityti knygą, kada augti dvasiškai, kada palaikyti nuostabius ryšius su nuostabiais žmonėmis, kada būti bendrystėje, bendrume ir su bendruomene? Mes nuolat esame pavargę, net jaunimas jau pavargęs, po 14-16 valandų sėdintis ties kompiuterio ekranu. Mes esame gilioje vergovėje.

Ir šviesa, ir šiluma, ir vanduo žmogui priklauso pagal prigimtinę teisę, tai negali būti kažkieno monopolija, kai pelnomasi, uždedant kokį susigalvojęs, mokestį. Mes nesame žemesnės rasės nei tie, kurių rankose šie svertai.

Pirmiausia – kalbėkime atvirai ir be baimės, domėkimės tuo, kas vyksta aplink, nelįskime urvuosna: „Kol turiu dar lovytę, kol yra ką valgyti – nieko nenoriu girdėti, matyti, vis tiek nieko nepakeisiu“.

Gąsdinimas ir bjaurastis kriokliais liejasi iš eterio. Kartą esu buvusi Švedijoje prie karaliaus rūmų, tai ten išsirikiavo būrelis žmonių, reikalavusių nutraukti blogų naujienų iš televizijos ekranų laviną, nes „Kristus mums skleidžia gerąją naujieną“.

Lietuvoje nuo tada, kai prasidėjo blokada, svyruoja tik blogų naujienų kiekis – nuo didelio iki gigantiško. Regis, vyksta lenktynės, kas paskleis blogų naujienų daugiau. Tad ir virpame, tarsi epušės lapai nuolat.

- Dėkoju, Vita. Viliuosi, kad galiausiai tai liausis ir sulauksime aušros.


Straipsnio komentarai

Prokuroras2022-12-17
Čla jau politika. Sulauksit pasimatymo su Paleckiu... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Daiva2022-12-16
Straipsnis apie nieką. "Dirbdamas biudžetinėje įstaigoje, pilietis savaime tampa susijęs nematomais saitais su sistema, kuri paralyžiuoja jo valią laisvai reikšti mintis. Visa tai kaip pelkė, kuri ima dvokti ir pūti" bet pati dirba daug metų biudžetinėse įstaigoje-jau krapšto į pensiją, tai tada jau bloga sistema, iki šiol buvo viskas gerai??? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Redaktorius 2022-12-16
Kuri iš kurios ima interviu? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Vytautas2022-12-16
Ramutė Jablonskienė
Ar ministrei negėda prieš žmones,.kurie net neturi galimybės išvykti ir jaučiasi antrarūšiai. Ir visai ne dėl to, kad nori svaigintis ar gyventi palaidą gyvenimą. Kurie jaučia pareigą prieš savo šeimą, tėvus, kurie dirba (jei tą darbą iš vis turi) už grašius ilgas darbo valandas. Ar negėda prieš vaikus, kurių tėvai, dirbantys milijonieriams, gauna ubago išmoką, prieš kaimo žmones, kuriems apribotos galimybės gauti banko, sveikatos apsaugos, pašto ir kt. paslaugas. Ar dėl šitų , antrarūšiais paverstų, žmonių teisių pažeidimų niekam negėda?Tai paslaugos , užtikrinančios eilinių šalies gyventojų gyvenimo gerovę, o ne noras vaikščioti, prisirūkius kanapių, susukta galvele, ar karksint kokia mano pakraipa ir su kuo aš lovoj voliojuosi. Ar negėda prieš visą gyvenimą dirbusius žmones, gaunančius trupinius nuo pirmarūšių stalo. Ar niekam negėda už tuos, kuriuos pavertėte amžinais bedarbiais ir tinginiais? Ar niekam negėda, kad kaimo gyventojas negali savo reikmėms laikyti karvės, kiaulės ar penkių vištų ? Ar niekam negėda, kad jau kelinta karta, kai vaikai būtinų išgyvenimo poreikių, išmoksta ne šeimose, o moko atvykstanti soc. darbuotoja. Kiek dar soc. darbuotojų reikės? Kiekvienam neturinčiam darbo bei pagal švietimo programą, vaikų prisigimdžiusioms nepinametėms.Man gėda už jus, kad būdami seimūnais, patys savęs negerbiate. Kad į Dievo ir šeimos vietą statote iškrypėliškus instinktus. Turėčiau taip pat pastebėti, kad niekaip už antrarūšių teises nekovoja ir Bažnyčios atstovai. Stebint paskutinių metų įvairius skandaliukus, tenka konstatuoti, kad ir pastariesiems arčiau kūno "vakarietiškos" vertybės.
Reply5 hEdited
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
tokia dama dedasi tik pro langus dekius dulkina kaimynui ant galvos , tai kur čia kultūra tokios madam 2022-12-16
tik pamanykit kas aš , čia ne su kastivu mojuot lauke po sniega , o šiltoj aplinkoj sėdėt ir kavike gert ir pro langą žiopsot , dėtis tipo dirbu , Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Tiesa2022-12-16
Šauni moteris, sėkmės ir sveikatos Jūsų darbuose. Gražių švenčių. Komentaras patinka Komentaras nepatinka