E. Šimašius: labai norėčiau, kad Lietuvos jaunimas kurtų gyvenimą ne užsienyje, o Lietuvoje

- Gimėte prieš pat Kalėdas, gruodžio 22 dieną. Kokiomis nuotaikomis pasitinkate šventes?

- Nuotaikos puikios. Sveikata irgi nesiskundžiu. Kol kas jokių ligų neturiu, ačiū Dievui. Nueinu pas daktarus, pasitikrinu sveikatą, kartais išrašo vaistų. Bet šiaip tikrai skųstis negaliu.

- Kaip leidžiate laisvalaikį išėjęs į pensiją? Ar turite kokių nors pomėgių?

- Mėgstu žiūrėti krepšinį. Dažnai keliauju po Lietuvą, savaitgaliais namuose beveik nesėdžiu. Turiu draugę Klaipėdoje, tai pas ją dažnai užsuku pasisvečiuoti. Aplankiau ne vieną pasaulio šalį. Dievinu gamtą, jūrą, labai džiaugiuosi, kai galiu ištrūkti. Dažnokai lankausi įvairiuose koncertuose, teatre, nuvažiuoju į kino teatrą. Stengiuosi gyventi aktyvų gyvenimą. Esu buvęs Šilutės Rotary klubo prezidentas, tai kartais susitinkame su klubo nariais. Taip, mano laisvalaikis turiningas.

- Esu girdėjusi, jog nemažai prisidėjęs prie Hugo Šojaus paminklo Šilutėje.

- Taip, buvau iniciatyvinės grupės pirmininkas. Net mano vardas yra iškaltas ant memorialinio akmens. Tuo metu buvau Rotary klubo prezidentas, šventėme klubo dešimtmetį ir vienam iš narių kilo idėja ta proga pastatyti Šilutėje dvarininko H. Šojaus paminklą. Ilgai planavome, ruošėmės, įdėjau daug pastangų ir energijos tam, kad tas statinys atsirastų. Galiu drąsiai vadinti šį paminklą savo gyvenimo Šilutėje įprasminimu. Labai didžiuojuosi šiuo darbu.

- Papasakokite apie savo šeimą.

- Turiu dvi anūkes ir vieną anūką bei keturias proanūkes. Deja, mano žmona keli dešimtmečiai kaip mirusi. Turiu dukrelę. Turėjau ir sūnų, tačiau prieš penkerius metus jį palaidojau. Jaučiu ir savo kaltę dėl to, nes visą gyvenimą skyriau tik darbui. Buvo geras vyrukas, protingas, darbštus, tačiau įniko į alkoholį. Bandėme jam padėti, važiavo gydytis, vienu metu atrodė, jog pavyks išbristi iš to liūno, bet vėl susidėjo su senais draugais ir jau tada išgelbėti nebepavyko.

- Daug jaunų žmonių pastaruoju metu išgyvena liūdesį, daug nusivylimo, alkoholizmo. Ką Jūs galėtumėte jiems pasakyti ar patarti?

- Norėčiau patarti nenuleisti nosies, kabintis į gyvenimą. Norėčiau, kad kuo mažiau jaunų žmonių išvažiuotų iš Lietuvos. Suprantu, jog jie ten daugiau uždirba, bet labai norėčiau, jog liktų tėvynėje ir kurtų savo gyvenimą čia.