Lietuvos šimtmečio įvykiai ir asmenybės

Istoriniai įvykiai

Simboliška, kad rubrika startavo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją. Ši diena valstybei reikšminga ir dėl kitos priežasties – prieš šimtą metų Kaune iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas. Jis suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje. 1927–1932 m. šiame universitete lyginamąją kalbotyrą ir lietuvių kalbą studijavo bibliofilas, kraštotyrininkas Petras Jakštas (1896–1988). Šilutiškiai jam dėkingi už kraštotyrinius darbus Mažosios Lietuvos istorijos tema ir knygą „Senoji Šilutė“.

2022-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Lietuvos krepšinio šimtmečio metais. 1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios šalyje oficialios krepšinio varžybos, o 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmąkart tapo Europos čempionais.

1922 m. birželio 29 d. įteisinta Pasienio pulko šventė. 1999 m. Pasieniečių dienos minėjimas buvo atkurtas ir jį vėl pradėta kasmet minėti birželio 29-ąją.

1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją. Ji įsigaliojo rugpjūčio 6 d., paskelbus „Vyriausybės žiniose“. Lietuva skelbiama demokratine respublika, kurioje suvereni valstybės valdžia priklauso Lietuvos Tautai. Konstitucija įtvirtino Lietuvos piliečių teises ir laisves, apibrėžė valstybinės valdžios institucijų, teismų, savivaldybių kompetenciją, švietimo, socialinės apsaugos, tikybos, tautinių mažumų, kitas svarbiausias valstybės bei visuomenės gyvenimo sritis.

1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė Piniginio vieneto įstatymą, paskelbusį auksu pagrįstos valiutos įvedimą. Šio Seimo ekonominės komisijos sekretoriaus Vaclovo Vaidoto pasiūlymu lietuviški pinigai buvo pavadinti litais, o smulkieji – centais. Savo prisiminimuose jis rašė, kad pastebėjo, jog pirmosios trys Lietuvos raidės užsienio kalbose prasideda vienodai – „LIT“. Prie šio skiemens pridėjęs galūnę „as“, V. Vaidotas sukūrė žodį „litas“. Tarpukariu litas buvo viena stipriausių valiutų pasaulyje.

1922 m. lapkričio 10 d. Vatikanas pripažino Lietuvos valstybę de jure. Valstybės pripažinimas de jure yra galutinis, oficialus ir oficialiai neskundžiamas. Nuo šio pripažinimo pradedami teisėti, juridiškai galiojantys diplomatiniai santykiai. 1927–1931 m. Lietuvai Vatikane atstovavo iš Švėkšnos valsčiaus kilęs įgaliotasis ministras Jurgis Šaulys (1879–1948).

Prieš šimtą metų lietuviai ėmėsi iniciatyvos tarptautines politines rokiruotes pasukti savo naudai. 1922 m. gruodžio 22 d. Klaipėdoje įsteigta Mažosios Lietuvos lietuvių politinė organizacija – Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. Šio komiteto tikslas buvo parengti sąlygas Klaipėdos krašto sukilimui, išvaduoti kraštą iš Prancūzijos okupacijos ir prijungti jį prie atkurtos Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos).

Žymios asmenybės

Prieš šimtą metų gimė ir Lietuvos vardą iki šiol garsina žymios asmenybės: monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas (1922–2001), rašytojas Jonas Avyžius (1922–1999), muzikas Jurgis Gaižauskas (1922–2009), farmacininkas Adolfas Kaikaris (1922–1997), menininkas Jonas Mekas (1922–2019).

Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė monsinjoro K. Vasiliausko metais. K. Vasiliauskas – politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, žinomas visuomenės veikėjas. 1998 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto taryba K. Vasiliauskui suteikė Garbės nario vardą. 2000 m. jis apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Vilniaus miesto tarybos sprendimu monsinjorui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.

J. Avyžius – žymus Lietuvos rašytojas, kurio kūryba išversta į 28 užsienio kalbas. Reikšmingiausias kūrinys – romanas „Sodybų tuštėjimo metas“. Rašė ne tik romanus, bet ir išleido daugiau nei 20 knygų vaikams. 1996–1999 m. J. Avyžius buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys. Įamžinant jo atminimą 2004 m. Joniškio viešajai bibliotekai suteiktas Jono Avyžiaus vardas.

J. Gaižauskas – pripažintas ir apdovanotas Lietuvos muzikas, kompozitorius, pedagogas. Jis laikomas bene produktyviausiu Lietuvos muzikos autoriumi. Kūriniai apima beveik visus žanrus: nuo dainų ir instrumentinių pjesių kaimo kapeloms, muzikos dramos spektakliams iki simfonijų ir operų. Itin populiari – opera „Buratinas“, kuri buvo pirmoji ir ilgą laiką vienintelė lietuviška opera vaikams.

Farmacijos istorijos tyrinėtojo, pedagogo, filantropo docento Alfonso Kaikario veikla buvo paskirta farmacijos paveldui bei farmacijos mokslui. 1988 m. už ilgametį darbą renkant, tyrinėjant ir saugojant farmacijos istorijos paminklus jis buvo apdovanotas tarptautine Paulio Stradinio premija, įsteigta Latvijos medicinos istorijos muziejaus.

Išeivijos menininkas J. Mekas – vienas žymiausių avangardinio kino kūrėjų ir propaguotojų, poetas, kino kritikas, apdovanotas talentu būti „čia ir dabar“, pelnęs tarptautinį pripažinimą ir daugybę apdovanojimų. Jis yra sakęs: „Nežinau, ar rašau eilėraščius. Kai aš filmuoju, aš nedarau filmų. Aš tiktai filmuoju, filmuoju, filmuoju. Tas pats ir su mano rašymu. Aš rašau, rašau, rašau… Poezija čia ar proza… Ar niekas. Tas visai neateina man į galvą, tas visai nesvarbu. Aš tiktai rašau, rašau, rašau…“