VIDA TAROZIENĖ: Metai

Beldžias lietus

Stiklo langan,

Juokias ir šaipos

Iš tavojo vardo.

Vasaris

Vasaros kvapo

Nei gūsyje vėjo,

Nei stagaro stiebe,

Anei debesy.

Kovas

Tarp vasaros

Ir tarp žiemos,

Belaukiantis gandrų...

Balandis

Šaknim pajunta medis

Žemės gyvastį –

Nedrąsią dar,

Bet stiprią,

Viršūnėj

Dūksta

Pavasariu apsvaigęs vėjas.

Gegužė

Žiedų pūgom nusnigus,

Pavargus

Nuo poetų liaupsių.

Tikrai?

Birželis

Žaliom akim,

Žaliu švarku –

Pašėlusi žaliuojanti jaunystė!

Liepa

Marga, gėlėta suknele,

Dangaus žydrumo akimis,

Liepynų dvelksmo kvepalais

Ir lūpomis –

Aguonų  ir medaus.

Rugpjūtis

Šiaudakepuris,

Paskutinis iš vasaros,

Žvaigždžių lietum nulytas.

Rugsėjis

Žalioj žolėj

Rasotas obuolys,

Ir taip arti

Vaivorykštė –

Ryški ir nesugaunama.

Spalis

Varis ar auksas?

Visai nesvarbu,

Tavo pasauly

Spalvinga, gražu,

Taip graudžiai gražu.

Lapkritis

Ant medžio rankos,

Juodos ir negyvos,

Lapelis virpantis ir drebantis –

Gyvent dar dieną,

Valandą,

Minutę.

Gruodis

Boružėle,

Vasaros vaike,

Nurimus, sustingus ant mano palangės –

Šilumos per mažai,

Per mažai.