Darbščių naumiestiškių rankomis kuriama šviesi ateitis

Menantis 1-ąjį tūkstantmetį, vaizdingame trijų upelių Šusties, Vanagio ir Lendros santakos slėnyje išaugo Žemaitijos pasienio miestelis – Žemaičių Naumiestis. Gyvenvietė, kurios centre puikuojasi Vanagių piliakalnis ir akmenimis grįsta turgaus aikštė, nuo Šilutės nutolusi vos 14 kilometrų į rytus. Kadaise, kaip ir visoje Lietuvoje, čia vyravo svetima, sovietinė santvarka, primetusi svetimą gyvenimo būdą. Tačiau kaip šiandien, po 25-erių nepriklausomybės metų, gyvena naumiestiškiai?

Gražindami savo sodybas puošia miestelį

Važiuojant Žemaičių Naumiesčio pagrindine gatve stebina išpuoselėtos gyvenamųjų namų aplinkos. Nors šiuo metu gėlių žiedai darželių dar nepuošia, tačiau gyventojai jau zuja, tvarkosi aplinkas. „Pas mus gyvena labai darbštūs žmonės. Jie puoselėja savo sodybas, ten žydi gražiausi gėlynai. Kiekvienas puošia savo sodybas ir taip papuošia mūsų miestelį“, - pasakojo net 24-erius metus seniūnijoje specialiste dirbanti Vaidilutė Dūdienė.

Daugiau kaip du dešimtmečius seniūnijoje specialiste dirba V. Dūdienė.

Moteris save gali pavadinti tikra naumiestiške, mat čia ir gimė, ir užaugo, ir šeimą sukūrė. „Per Lietuvos nepriklausomybės metus čia daug kas pasikeitė – sodybose nebe daržai žaliuoja, o gražūs gėlių darželiai žydi. Čia gyvena labai draugiški žmonės. O ūkininkai – tikri savo darbo entuziastai“, - kalbėjo seniūnijos darbuotoja.

Bene populiariausias pragyvenimo šaltinis – ūkininkavimas 

Nemažai naumiestiškių gyvena iš žemės ūkio – štai praėjusiais metais elektroniniu būdu gauta 541 paramos už žemės ūkį ir kitus plotus paraiška, nubraižyti 3 732 laukai, per metus atnaujinta 660 valdų. Anot seniūnijos specialistės V. Dūdienės, naumiestiškiams ūkininkams paroje sunkiai užtenka valandų visiems darbams atlikti. Kaip vienus pavyzdingiausių ūkininkų išskyrė Romą Unžį, auginantį braškes, Nijolę ir Stasį Šikšnius – mišrus ūkis, Birutę ir Kęstutį Žvirblius – mėsinė galvininkystė, Ireną ir Stanislovą Balčiauskius – mišrus ūkis, Virginijų Stasiulį – augalininkystė, Birutę ir Vytautą Juozą Mockus – auginančius avis.

Kapela „Žaliakalnis“ – Žemaičių Naumiesčio vizitinė kortelė

Žemaičių krašto etnokultūros centro vadovas V. Krutikovas.

Nuo seno Žemaičių Naumiestį garsino čia veikiantys meno mėgėjų kolektyvai. Ilgametis jų vadovas Žemaičių krašto etnokultūros centro direktorius Valerijonas Krutikovas. Muzikantas meno srityje darbuojasi nuo 1979-ųjų, tad puikiausiai gali nusakyti, kokių veiklų išsiilgę naumiestiškiai. Čia muzikuoja kaimiškos muzikos kapela „Žaliakalnis“, garsinanti krašto vardą ne tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip pat vokalinis ansamblis „Raskila“, veikia ir dramos mėgėjų kolektyvas „Lamata“. „Ieškome naujų formų, kaip švęsti tradicinėmis jau tapusias šventes. Džiugu, kad jaunimas vis aktyviau jose dalyvauja“, - kalbėjo V. Krutikovas. Centras įsikūręs kadaise tarybinio ūkio pastatytame kino teatre, tačiau čia vietos vykdyti visoms centro veikloms neužtenka. „Čia yra problema, kad žmonės neturi kur susirinkti, pabendrauti, dalyvauti mūsų organizuojamuose mokymuose. Centre nėra tam vietos, o muziejaus pastatas stovi tuščias...“, - apgailestavo muzikantas. Tiesa, renginiuose nebesusirenka tiek daug žmonių kaip anuomet, bet tai – gyventojų mažėjimo pasekmė.

Ir nors Žemaičių Naumiestyje gyventojų mažėja, tačiau mažųjų naumiestiškių skaičius atvirkščiai – tik auga.

Auga jaunoji naumiestiškių karta

Žemaičių Naumiestyje veikia vienintelė rajone mokyklos-darželio statusą turinti ugdymo įstaiga. Tiesa, iš pradžių šiame pastate nuo 1989 metų veikė darželis-lopšelis ir tik 1994-aisiais įgavo mokyklos-darželio statusą.  Nuo pat jos įsikūrimo – 1989 metų – čia darbuojasi ir direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Birutė Žymančienė. Tai – seniausiai įstaigoje dirbanti darbuotoja. Anot jos, darželyje nėra laisvų vietų, todėl į grupes norintieji turi užsirašyti gerokai anksčiau. Šiuo metu čia veikia 2 ikimokyklinės darželio grupės, 1 priešmokyklinė ir veikia penkios klasės. „Šiemet turime net dvi pirmas klases, be to, kitąmet pirmokai mokysis taip pat dviejose klasėse“, - džiaugėsi B. Žymančienė. Anot naumiestiškės, įstaigos grupės visuomet būdavo pilnai užpildytos, tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kuomet sienos tapo atviros, šeimos masiškai pradėjo išvažiuoti į užsienį, vaikų labai sumažėjo. Čia darbuojasi 3 auklytės, 4 auklėtojos, 5 mokytojos, logopedė, socialinė darbuotoja ir bibliotekininkė. Taip pat įstaigai priklauso ir Šylių skyrius, kur mokosi 15 vaikų.

Seniausiai Žemaičių Naumiesčio mokykloje-darželyje dirba B. Žymančienė.

Pasak B. Žymančienės, šiuolaikiniai vaikai labai skiriasi nuo ankstesnių. „Dabar vaikai žymiai gudresni nei buvo anksčiau, bet tai diktuoja laikmetis“, - patirtimi dalijosi B. Žymančienė.

Knygų namai itin mėgstami naumiestiškių

Štai F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio skyrius yra tapęs dar vienu naumiestiškių kultūros židiniu. Čia jau daugiau kaip 30 metų darbuojasi bibliotekininkės Danutė Bružienė ir Nijolė Rimkienė, kurios su daugeliu skaitytojų tapo labai gerais draugais. „Manome, kad mūsų įstaiga yra mėgiama naumiestiškių. Tai rodo ir tai, kad per metus pas mus apsilanko apie 12 000 skaitytojų. Tiesa, atėję pas mus, deja, ilgai neužsibūna, tačiau tam yra priežastis“, - kalbėjo N. Rimkienė. „Čia mes turime labai ribotas galimybes, patalpose net netelpa visos knygos, o ką jau kalbėti apie renginius. Aišku, mes juos čia organizuojame. Pavyzdžiui, praėjusiais metais vyko 20 renginių, kurių metu apsilankė žymūs Lietuvos menininkai. Bet jei turėtume didesnes patalpas, visai kitaip viskas vyktų“, - sakė D. Bružienė. Bibliotekininkės neslėpė ir nusivylimo – jau beveik 5-erius metus žadama biblioteką iškelti į erdves patalpas muziejaus pastate, deja, kol kas tai tik pažadai...

Maloniosios bibliotekininkės Danutė Bružienė ir Nijolė Rimkienė bibliotekoje darbuojasi jau tris dešimtmečius.

„Juk bibliotekoje turi būti jauku, skaitytojams tai turėtų būti tarsi antrieji namai. Mūsų siekis, kad čia ateitų ne tik pasiimti knygų, bet ir pabūtų. Norime, kad čia vyktų būreliai, klubai vykdytų savo veiklas“, - planus dėstė bibliotekininkės.

Šiuo metu Žemaičių Naumiesčio skyriuje yra 613 registruotų vartotojų. Iš jų vaikų – 183. Pasak bibliotekininkių, vyriausiajam skaitytojui Tadui Malinauskui šiuo metu net 97-eri.

Naumiestiškių biblioteka ir viena seniausių rajone – įkurta dar 1939 metais.

er