„Prabilęs paminklas už laisvę žuvusiems 1923 m.“
Šiame rašinių cikle dalinsimės fotografijomis apie svarbiausią išlikusį Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacijos artefaktą ir istorijomis žmonių, kurie prie jo fotografavosi per iškilmes ir be progos, tokiu būdu išreikšdami savo meilę Lietuvai.
1923 m. sausio mėn. 10 d. Klaipėdos krašte prasidėjo sukilimas, kurio tikslas buvo Mažąją Lietuvą prijungti prie Lietuvos Respublikos. Tų pačių metų sausio 15 d. sukilėliai laimėjo, ir Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos dalimi.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengtame leidinyje „Kova dėl Klaipėdos: įvykiai ir žmonės“ rašoma, kad 1923-iųjų karinės operacijos metu žuvo 12 lietuvių: leitenantas Viktoras Burokevičius, kapitonas Eduardas Noreika, eilinis Jonas Petkus, eilinis Jonas Simonavičius, eilinis Povilas Trinkūnas, eilinis Adolfas Viliūnas, karo mokyklos kariūnas Vincas Stašelis, milicijos mokyklos kursantas Vincas Vilkas, šaulys Algirdas Jesaitis, šaulys Flioras Lukšys, šaulys Jonas Pleškys, šaulys Antanas Ubavičius. Operacijos metu žuvo ir trys civiliai Klaipėdos miesto gyventojai.
Iškilmingos žuvusiųjų laidotuvės vyko 1923 m. sausio 20 d. Klaipėdos senosiose kapinėse. Bendrame kape buvo palaidoti žuvę šauliai A. Jesaitis, F. Lukšys, šaulys Jonas Pleškys, A. Ubavičius. Kiti žuvę sukilėliai buvo išgabenti iš Klaipėdos ir palaidoti Kėdainiuose. Vasario 8 d. Klaipėdoje buvo palaidotas dėl ligos miręs nežinomas sukilėlis. Vasario 22 d. šalia sukilėlių buvo palaidotas A. Martus (Martusevičius). Apie 1926 m. A. Ubavičiaus palaikai perkelti į Tirkšlius.“
Tik praėjus dvejiems metams po operacijos prie žuvusiųjų kapo buvo pastatytas paminklas.
Paminklo projekto autorius buvo Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, pedagogas, dailininkas Adomas Brakas (1886-1952).
Paminklui buvo panaudotas nuo senosios Vokietijos-Rusijos imperijos sienos Nemirsetoje atvežtas keturkampis granitinis pasienio stulpas.
Ant stulpo buvo iškaltas Vyčio kryžius, užrašas „Už laisvę žuvusiems, 1923 m.“, „Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“ ir L.Š.S. XX skyrius 1925 m.“.
Paminklo atidengimo iškilmės įvyko 1925 metų rugsėjo 27 dieną. Tą dieną Klaipėdoje buvo švenčiama Šaulių diena, kuri buvo plačiai aprašyta to meto spaudoje. Jo nesunaikino karas, nenuvertė net sovietų valdžia, sunaikinusi senąsias miesto kapines.
Žmonės prisimena, kad sovietmečiu slapta, rizikuodami, kad bus sekami saugumo, klaipėdiečiai ateidavo prie lietuvišką tautinę dvasią išreiškiančio paminklo, uždegdavo žvakutę, padėdavo gėlių ir fotografuodavosi.
Nepriklausomybės metais paminklas buvo restauruotas. O šiuo metu atliekamos Klaipėdos skulptūrų parko rekonstrukcijos metu įrengta nedidelė aikštelė renginiams. Joje vyko ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio iškilmės.
IŠTRAUKA. „Šitas paminklas yra granito stulpas, tašytas iš didžio akmens kurs savo laiku prie Palangos ant rubežiaus tarp Klaipėdos krašto ir Lietuvos gulėjo ir dabar sujungimo ženklu pastojęs yra. Ant stulpo šito įrašyta “Už laisvę žuvusiems„. Paminklas buvo juoda uždanga pridengtas. Ponas gubernatorius prižengęs perkirpo virveles ir uždanga nupuolė. Tada prižengė kunigas ir paskaitęs 46 psalmą širdingais žodžiais priminė čion miegančiųjų už laisvę žuvusiųjų, kuriems čios išstatytas paminklas bus liudininku ateinantiems laikams“, - buvo rašoma 1925 metų rugsėjo 29 d. „Lietuvos keleivio“ pirmojo puslapio straipsnyje „Šaulių šventė“.
Straipsnio komentarai
