Būsimam rajono politiniam „kotletui“ siūlomi ingredientai

Nacionalistai siekia valdžios!

Šilutės krašto bendruomenei siūlosi devynių politinių partijų atstovai ar šalininkai. Prie tradiciškai savivaldos rinkimuose dalyvaujančių politinių jėgų prisijungė nauja pamario visuomenei pristatoma partija. Tai tik praėjusiais metais susikūrusi Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), tęsianti Lietuvos centro sąjungos ir Tautininkų sąjungos veiklą, plėtojanti centrizmo, socialinio konservatizmo ir nacionalizmo ideologiją.  Šios partijos pirmininku tapo Petras Gražulis.

Tai vienintelė rajono valdyme siekianti dalyvauti politinė jėga, užimanti aiškią centro poziciją. Centrizmas - oportunistinė socialdemokratų partijų ir darbininkų judėjimo srovė, jo šalininkai stengėsi sutaikyti marksizmą su reformizmu. Nacionalizmas – ideologija, teigianti tam tikros gyventojų grupės nacionalinį (tautinį) bendrumą ir siekianti sujungti šią grupę tokio bendrumo pagrindu į valstybinį darinį. Socialinis konservatizmas pasireiškia esamų socialinių normų ir vertybių, vietinių papročių gynimu nuo socialinių inovacijų, pabrėžiant socialinės evoliucijos svarbą. Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) skelbiasi esanti tautinės santarvės ir nacionalinių interesų partija ir apibrėžia save kaip aiškią Lietuvos interesų atstovę. Savo poziciją paaiškindama dar ir tuo, kad ji yra pasipriešinimo Europos Sąjungos globalizacijai priemonė. Šilutės bendruomenei ji ypatinga tuo, kad pirmas kandidatų penketukas įvairiais gyvenimo etapais turėjo problemų su teisėsauga ir jų biografiją „puošia“ teistumo žymė, nors jau ir išnykusi.

Dešinieji sėdi iš dešinės

Net trys politinės partijos save pristato centro dešinėje, politinėje pozicijoje. Dešiniosios pažiūros – partijos ar politiko orientaciją bei ateities planus nusakantis terminas. Skirstymas į kairę ir dešinę ne visada aiškus ir dažnai prieštaringas. Paprastai dešinieji atstovauja konservatizmui, monarchizmui, politinei reakcijai, įvairioms religinėms kryptims, nacionalizmui bei fašizmui. Laikoma, jog dešinieji tradiciškai oponuoja kairiesiems. Kairės ir dešinės kaip politinių terminų opozicija atsirado Prancūzijos parlamente, kadangi ten iš parlamento pirmininko pozicijų žiūrint, dešinėje sėdėdavo konservatyvūs deputatai, o kairėje – liberalai ir socialistai.

Pamario krašte šių pažiūrų yra šios partijos: Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir partija „Laisvė ir teisingumas“. TS-LKD būdinga konservatyvi ideologija: tai yra politinio ir socialinio mąstymo rūšis, skatinanti tradicines institucijas. Jis paprastai apima dešiniųjų pažiūrų doktrinas ir priešinasi progresyvizmui bei radikaliems politiniams, ekonominiams ir socialiniams pokyčiams. Konservatizmas, kaip žinoma konservatyvi ideologija, grindžia savo filosofiją tradicinėmis visuomenės ir hierarchijos, nuosavybės (ypač privačios nuosavybės), šeimos ir net religijos sampratomis.

Konservatoriams taip pat būdingas „liberalusis konservatyvumas“, kuris suprantamas kaip asmenų galimybės laisvai dalyvauti rinkoje ir kurti turtus, Vyriausybei kišantis į ekonomiką mažiausiai. Šioje formoje atsižvelgiama į tradicijas ir religiją. Proeuropietiškumas yra politinė ideologija, kuri palaiko Europos integracijos idėją, taip pat išreiškianti pasitikėjimą Europos Sąjunga (ES). Proeuropietiškos nuomonės žmonės, partijos ar kitos organizacijos remia tolesnę integraciją, tiki, kad vienybė yra svarbus dalykas Europos ateityje.

Nors ir konservatyvūs, bet pirmiau liberalūs

Tai labai panaši į Liberalų sąjūdžio konservatyvaus liberalizmo ideologiją, kur akcentas yra į liberalus. Konservatyvus liberalizmas pasisako už laisvą rinką, prieš verslo reguliavimą ir mokesčių naudojimą vargingiesiems. Šios doktrinos pasekėjai priešinasi šiems veiksmams, nes nurodo, kad jie pažeidžia turtą kuriančių asmenų laisves. Partija „Laisvė ir teisingumas” savo veikloje skelbiasi besivadovaujanti Valdo Adamkaus principu, jog tik laisvas žmogus atviroje visuomenėje gali kurti stiprią valstybę. Politinė partijos ideologija siejama su liberalizmu, konservatyvus liberalizmas.

Liberalizmas (lot. libere – „laisvas“) – sąvoka, apimanti kelias reikšmes. Tai – politinė teorija, pasisakanti už valstybės kontrolės apribojimą ir laisvą rinką, susiformavusi Anglijoje XIX amžiuje. Taigi šios trys partijos savo ideologinėmis pažiūromis yra labai panašios ir, jei neįvardintume partijų, tai greičiausia daugelis pagalvotų, kad kalbama apie vieną partiją.

Apeliuoja į sveiką protą ar liaudį

O štai ideologinėmis pažiūromis bei politine pozicija likusios keturios partijos sudaro didžiausią politinių jėgų kiekį. Tačiau nors jų politinė pozicija siejama su centro kaire, tačiau vis tik savo skelbiamoje ideologijoje jos turi ir skirtumų.

Apžvalgą pradėsime nuo gerai žinomos, bet pastaruoju metu Savivaldybės taryboje neturinčios savo atstovų Darbo partijos. Skelbiasi, kad tai visiems atvira centro politinė partija, kurios pagrindinis tikslas – sukurti stiprią, demokratiniais principais valdomą teisinę valstybę, pasiekusią aukštą ekonominės, socialinės, sveikatos ir kultūrinės raidos lygį. Vis tik šios partijos ideologija yra siejama su populizmu. Populizmas (iš lot. populus – „žmonės, liaudis“) – politinė strategija, kuria apeliuojama į „liaudį“ ir „sveiką protą“, kartu demonstruojant priešiškumą politiniam ar socialiniam elitui, dažnai tą darant be konkrečių ideologinių nuostatų.

Populizmo sąvoka kildinama iš Senovės Romos laikų – tada politikai, kurie rėmėsi žemesniųjų visuomenės sluoksnių parama, buvo vadinami populiariais, o siekę elito paramos – optimatais. XIX a. viduryje JAV susikūrė partija, kurios nariai save vadino populistais. Panašiu metu carinėje Rusijoje susikūrė populistų partija, besivadinusi narodnikais (liet. liaudininkais). Populizmo reikšmė skirtingose valstybėse gali būti nevienoda. Akademiniame pasaulyje nėra sutariama dėl populizmo sąvokos apibrėžimo, nors ji ir yra dažnai vartojama.

Socialiniai konservatoriai ir technokratai

Dar viena Lietuvos politinė partija, susikūrusi 2022 m., yra Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Skelbiasi esanti centro kairės politinė jėga. Jos ideologija apibrėžiama kaip socialinis konservatizmas. Tai tokia politinė filosofija ir konservatizmo atmaina, akcentuojanti tradicines galios struktūras, o ne kultūrinį pliuralizmą. Socialiniai konservatoriai dažnai skatina politizuoti socialinius klausimus ir pasisakyti už tradicines vertybes ir socialines institucijas, pavyzdžiui, tradicinę šeimos struktūrą, lyčių vaidmenis, lytinius santykius, nacionalinį patriotizmą ir religines tradicijas. Socialiniai konservatoriai taip pat vertina religinių institucijų teisę dalyvauti viešojoje sferoje, todėl remia valstybės paramą religijoms ir priešinasi valstybiniam ateizmui, o kai kuriais atvejais ir sekuliarizmui.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – centro kairioji Lietuvos politinė partija, save kildinanti iš Lietuvos valstiečių sąjungos. Jai būdingas žaliasis konservatizmas, agrarizmas, technokratija ir proeuropietiškumas. Technokratija (gr. technē, „amatas, menas“ + kratos, „valdžia“) – visuomenės santvarka, kurioje valstybės valdymo svertai priklauso kvalifikuotiems savo sričių specialistams, technologams, inžinieriams, ekspertams, mokslininkams, vadovavimo patirties turintiems gamybos organizatoriams. Visuomenės problemoms spręsti būdinga mokslinių metodų taikymas, sprendimus priima techniškai parengtas personalas, turintis pakankamai reikalingų išteklių ir valdymo priemonių. Technokratijos atstovai renkami ne demokratiniais rinkimais, bet pagal jų turimas mokslines bei technines kompetencijas ir lyderystės įgūdžius. Ši sistema prieštarauja atstovaujamosios demokratijos principams, kandidatai į visuomenės problemų sprendimų priėmėjus atrenkami atsižvelgiant į specialias žinias ir rezultatus, o ne į jų politinę priklausomybę ar parlamentinius įgūdžius.

Tradiciniai ir netradiciniai socialdemokratai

Centro kairiąsias pozicijas rajone vainikuoja dvi partijos, siejančios save su socialdemokratija. Tai jau tradicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Lietuvos regionų partija. Socialdemokratija – politinė ideologija, XIX amžiaus pabaigoje atskilusi nuo marksizmo, ir išsiskirianti revoliucinio kelio į socializmą atmetimu bei pasisakymu už laipsnišką, evoliucinį kelią, remiantis demokratinėmis institucijomis. Taip pat socializmas propaguoja rinkos ekonomikos reformą, siekiant užtikrinti didesnį teisingumą ir lygybę, o ne visišką rinkos mechanizmų atsisakymą. Socialdemokratija savo siekiu iškelia gerovės valstybės sukūrimą ir trijų kertinių vertybių: laisvės, lygybės ir solidarumo propagavimą. Pasaulio socialdemokratinius judėjimus vienija Socialistų Internacionalas. Šias išvardintas keturias partijas sieja vienodos kairiosios pažiūros. Kairiosios pažiūros – partijos ar politiko orientaciją ir planus nusakantis terminas. Paprastai kairieji atstovauja liberalizmui, socializmui, gamtos apsaugai (žaliesiems), anarchizmui, komunizmui, socialdemokratijai ir progresyvizmui.

Klasifikavimas į kairę ir dešinę politikoje nėra tikslus ir neretai prieštaringas, nes ypač liberalai labiau gina veiklaus verslininko, bent jau smulkaus, interesus, teigia, jog valstybei nedera daug kištis, kas nuo komunizmo idėjų gana toli. Taip skirstoma, nes konservatoriai laisves vertina daugiau tik ekonominei sričiai savo valstybėje – liberalai mano, jog ir asmeninėje, socialinėje srityse geriau mažiau taisyklių ir apribojimų. Vėlgi, liberalai ne visada mano, jog minimalios pajamos, valstybės remiamas išsilavinimas – būtinai blogai. Minimalias pajamas rėmė ir Lietuvos „atsakingo liberalizmo“ šalininkai. Laikoma, kad kairieji tradiciškai oponuoja dešiniesiems. Kairės ir dešinės kaip politinių terminų opozicija atsirado Prancūzijos Generaliniuose luomuose Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu, kadangi ten iš parlamento pirmininko pozicijų žiūrint, dešinėje sėdėdavo konservatyvūs deputatai, o kairėje – liberalai ir socialistai.

Kokios spalvos politinis faršas?

Giliau išstudijavę politinių partijų, kurios siekia prasiskinti kelią į rajono savivaldą, ideologines pažiūras ir politinę poziciją, galime susidaryti nuomonę, kokios jėgos gali greičiausia sudaryti valdančiąją daugumą. Tikėtina, kad jungiantis į koaliciją bus remiamasi programinėmis nuostatomis, kurios ir apibrėžia partijų politinę ideologiją.

Jei pažvelgsime į nueinančios sudėties Tarybos valdančiąją daugumą, pamatysime, kad pastaruosius ketverius metus rajone valdymo pagrindą sudarė centro kairiųjų pažiūrų politikai. Žinoma, šitame politiniame farše yra daug smulkesnių išimčių, tokių - kas, kur, kaip ir su kuo. Bet tai jau daugiau liečia kai kurias asmenybes. Apie jas dabar nieko nesakysime ir nedarysime politinės reklamos. Tačiau po trijų savaičių bus įdomu sugrįžti ir dar kartą pažvelgti į jau šviežiai iškeptą politinį kotletą.

Informacija apie partijų ideologiją ir pažiūras yra parengta pagal jų pačių skelbiamą informaciją, taip pat naudojantis laisvai prieinamais žodynais. O dar siūlyčiau pažaisti žaidimą ir palyginti pažįstamus kandidatus, pozicionuojančius save su viena ar kita politine jėga, kiek jie artimi savo partijos ideologijai. Įdomių rezultatų tikrai galima pamatyti, bet tai jau kitos dienos tema.