Šilutiškiai apetitu nesiskundžia. Maitinimo įstaigų turime net 30!

Miestelėnai niekada nebus alkani kol turėsime tiek maitinimo įstaigų

Vaikštant po miestą akys raibsta nuo gausybės maitinimo įstaigų – pilna restoranų, kavinių, užkandinių, kepyklėlių, kebabinių, picerijų. Visose siūlomas platus meniu. Beveik visur galima atvažiavus pasiimti maisto išsinešimui. Šiais laikais, kai visi skubame, tai labai patogu, bet ar neskausminga mūsų piniginėms?

Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – kai visiems laisvadienis, išvažiavome į miestą skaičiuoti maitinimo įstaigų. Suskaičiavome jų apie 30. Mieste gyvena apie 17 000 gyventojų, tad vienai įstaigai tenka po 566 gyventojus. Daugoka, tiesa? Važiuodami miestu pastebėjome, kad mieste netrukus duris atvers dar viena maitinimo įstaiga. Stebina tai, kad visos jos išsilaiko rinkoje. Jei kuri viena užsidaro, tuoj pat duris atveria nauja, siūlanti naują valgių bei gėrimų asortimentą. Kiekvienoje maitinimo įstaigoje meniu kažkuo išsiskiria: jei vienoje valgote tikrai aštrią čili sriubą, kitoje ją ragausite saldžiarūgštę. Net ir populiariosios kebabinės mieste varžosi tarpusavyje. Neakivaizdžiai, tačiau varžosi. Paklausus žmonių nuomonės, kurioje kebabinėje jie maitinasi kebabais, galima išgirsti įvairių atsakymų ir priežasčių. Netgi skanesnis padažas gali privilioti klientus. Klausėme praeivių ir apie tai, kokia maitinimo įstaiga yra jų favoritė? Kurią jie rekomenduotų atvykusiems iš kitų miestų? Kokie Šilutėje esančių maitinimo įstaigų pliusai bei minusai? Atsakymų sulaukėme daug ir įvairių, bet galime išskirti keletą lyderių. Tai restoranai „Rambynas“ ir „Gilija“. Jų gaminami patiekalai privilioja daugiausia šilutiškių ir miesto svečių. Po jų – kavinė „Klumpė“. „Jei atvirai, tai Šilutėje visai prastai su maitinimo įstaigomis. Jei tenka rinktis, kur pavalgyti, renkamės arba „Rambyną“, arba „Giliją“. Tai vieninteliai skaniausiai gaminantys visame mieste“, - teigė sutiktos Aurelija ir Ilona. Kiti kalbintieji garsiai svarstė, kad Šilutėje išvis nėra, kur skaniai pavalgyti „Visur tas pats „medinis“ meniu. Šiandien pietavome Vilkyčiuose ir galime drąsiai teigti – Šilutės maitinimo įstaigoms dar ilgai stiebtis iki jų lygio. Ir aptarnavimas nuostabus, ir maistas labai skanus“, - teigė šilutiškiai.

Visose įstaigose galima užsisakyti maisto išsinešimui, o tai šiais skubėjimo laikais yra labai patogu. Net puodelį kavos išsinešimui galima nusipirkti visur. Taip pat Šilutėje galima paragauti kinų valgių. Didelis pasirinkimas egzotiškų patiekalų patenkins kiekvieno lankytojo poreikius. Kita kavinė siūlo lietuviškus patiekalus, dar kitoje galima paskanauti XXL dydžio cepelinų, o jau kebabų įvairovė ir pasiūla – nors pirštus apsilaižyk. Skųstis, kad Šilutėje nėra kur pavalgyti, būtų nuodėmė. Užsimanėte picos? Tereikia vos vieno skambučio ir ją jums į namus pristatys per keliasdešimt minučių. Norisi sotaus kepsnio? Dar vienas skambutis ir kepsnys netrukus garuos ant jūsų stalo ir net nereikės iškelti kojos iš namų.

Maitinimo įstaigų savininkai stengiasi įvairiais būdais pritraukti klientų

Susisiekėme su kelių maitinimo įstaigų vadovais. Visi vieningai įvardijo vieną konkurentą, kuris turi labai platų tiek lietuviškos, tiek egzotiškos virtuvės meniu. Tai restoranas „Rambynas“. Žmonės ten, pasak jų, plūsta miniomis, o tai labai nenaudinga kitoms didžiosioms maitinimo įstaigoms. 

Tad pirmiausia pakalbinome, ko gero, populiariausio restorano „Rambyno“  vadovę Aureliją Vėlyvienę. Moteris buvo pamaloninta išgirdusi, kad kalbintieji miestelėnai jų restoraną išrinko populiariausiu: „Tikrai smagu, kad pas mus žmonės lankėsi ir tebesilanko. Mūsų meniu nuolat atnaujinamas, kolektyvas vyksta į seminarus ir parsiveža naujų idėjų. Būna, jog virėjos ateina ir parodo, ką radusios internete ir išbandžiusios. Metai iš metų mūsų populiariausiu patiekalu išlieka nugarinė. Jos net minties nekiltų išmesti iš valgiaraščio. Esame lankstūs, ir ko nedaro kitos kavinės, darome mes. Pavyzdžiui, klientas nori daugiau ryžių patiekale ar daržovių – mes jo prašymą visada išpildome. Konkurentai taip bandė prisijaukinti kinus virėjus, bet, deja, mūsų nukonkuruoti nepavyko. Pirmą vietą mūsų įstaigoje ima lietuviški patiekalai. To nenuginčysi. Į trejetuką papuola ir kinų virtuvė, kuri mūsų mieste labai populiari. Norėtume pabrėžti, kad dauguma žmonių, ragavusių picų mieste, grįžta pas mus atgal. Kodėl? Nes mes vieninteliai turime picos paplotėlio receptą, tad norintys tikros picos – renkasi mūsų restoraną“. Restorane „Rambynas“ taip pat yra vyno kampelis. Norintieji gero vyno taurės tikrai turės iš ko rinktis, taip pat ten vyksta ir vyno degustacijos.  Restorane „Rambynas“ savo kelią pradėjo dabar didelio populiarumo susilaukęs konkursas „Pamario talentai“. „Deja, nebesutalpiname visų norinčiųjų, tad konkursą perkėlėme į didesnę erdvę. Kiekvieną pirmadienį pas mus vyksta „Protų mūšiai“.  Galėčiau vardinti ir vardinti, kiek tų renginių mes esame surengę. Jų tikrai labai daug“, - džiaugėsi A. Vėlyvienė.

Pakalbinome ir kelių kitų kavinių vadoves. „Kas čia per tvarka, jei visi, kas tik nori, gali maitintis mokyklų valgyklose? Bandėme tuo domėtis ir paaiškėjo, jog tokio įstatymo nėra, kad ten maitintųsi vien tik mokyklos mokiniai ir darbuotojai. Nors kainos kavinėse tos pačios kaip ir valgyklose – žmonės vis dėlto renkasi valgyklas. Tikriausiai yra įprotis, kad valgyklose visada pigiau“, – svarstė restorano „Magnolija“ vadovė Vidmanta  Žemaitaitienė. Susisiekėme su restorano-viešbučio „Deims“ direktore. Moteris nenorėjo skelbti savo vardo, bet pasidžiaugė, kad „Deims“ turi viešbutį, kuriame dažnai apsistoja užsieniečių grupės. „Dabar turime svečių grupę iš Portugalijos, Žinoma, jie maitinasi mūsų restorane, bet, žinot, jie čia viešės tikrai ne vieną dieną ir išėję į miestą tuoj pat suras sau tinkamą pigesnį maisto variantą. Labai gaila, kad jaunimas, dažniausiai leidžiantis ne savo pinigus maistui, renkasi  ne kokybišką šviežią maistą, o greitą, nesveiką, kaloringą maistą kažkur mieste mažose kebabinėse. Jei ne pas mus esantis viešbutis – mums taip pat būtų striuka“, – pokalbį užbaigė moteris. Kavinės „Klumpė“ vadovė Virginija Mirauskienė labai mielai sutiko su mumis pasikalbėti: „Nejaučiame jokio klientų stygiaus. Kaip turėjome prieš eurą savo ištikimiausius klientus, taip po euro įvedimo juos tebeturime. Niekur nepabėgo. Galiu patikinti, jog pas mus maistas visada šviežias. Kad ir dabar esu viename prekybos centrų ir renkuosi šviežias, tik ką atvežtas daržoves. Labai rūpinamės savo klientais, visada džiaugiamės naujais vis sugrįžtančiaisiais. Labiausiai pas mus viliojantis patiekalas, žinoma, kad cepelinai. Viską gaminame vietoje. Kai tik yra pateikiamas užsakymas – prasideda gamyba. Neturime iš anksto paruoštų patiekalų. Dėl to, žinoma, reikia šiek tiek ilgėliau palaukti, bet tai, manau, ir yra mūsų vienas iš pliusų“, - džiaugėsi vadovė.

 Štai tokie tad mažo mūsų miesto maitinimosi ypatumai. Tik turėk, žmogau, pinigų – tai prisivalgysi lyg soties.

Ir aš ten buvau, alų, midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau...