Šilutė privalo stiprinti profesinį mokymą ir pritraukti amatininkus likti gyventi Šilutės krašte
Socialinėje erdvėje pastebime konkurentų stumiamą naratyvą – mintį, neva LVŽS Šilutės skyrius kelia baltą vėliavą ir rinkimuose aktyviai nebedalyvaus.
Norime užtikrinti jus, kad tikrai niekur nedingome ir rinkimuose dalyvaujame. Turime daug aktyvių narių, įdomių idėjų ir pasiūlymų, kuriais ir toliau dalinsimės soc. tinkluose bei gyvuose susitikimuose.
Šį kartą apie švietimą, o tiksliau apie profesines mūsų rajono mokyklas. Bet apie viską nuo pradžių.
Šilutėje turime didžiulę demografinę problemą – sparčiai mažėja gyventojų skaičius, o kartu mažėja ir perkamoji galia, vyksta protų ir darbo jėgos nutekėjimas į didmiesčius ar užsienio valstybes.
Dėl to kenčia ir smulkusis verslas, siūloma uždarinėti mokyklas, mažinti sveikatos paslaugų pasiūlą ir t. t.
Mes manome, kad pradėti reikia nuo jaunų ir didesnes pajamas gaunančių žmonių pritraukimo į pamario kraštą. Viena iš galimybių tai padaryti yra geriau išnaudojant profesinio mokymo galimybes. Tokius veiksmus galima segmentuoti į keletą skirtingų kategorijų.
I
Pakeisti tam tikras siūlomas mokslo kryptis į labiau paklausias tarp jaunimo ir į tas, kurių įgūdžiai lengvai konvertuojasi į smulkų verslą. Pastarajai minčiai tiktų santechnikai, statybos darbų ekspertai, elektrikai, ūkininkai ar mechanikai. Kai kurios iš jų jau yra pasiūloje, bet apie tai daugiau kitoje pastraipoje.
Skirti daugiau dėmesio informacinėms technologijoms, robotikai, programavimui ir panašioms specialybėms. Jos yra ne tik populiarios, bet ir reikalingos. Būtent IT srities specialistų trūkumas yra jaučiamas tiek lokaliai, tiek ir globaliai.
Užbėgant kritikams už akių, Šilutėje tikrai galima kurti aukšto lygio technologijos užsiėmimus, o puikus to pavyzdys yra „Heydekrug Robotics“, savo darbais žinomas visoje Lietuvoje.
Didžiausias iššūkis būtų specialistų-dėstytojų pritraukimas. Tačiau metodų tam yra. Kai kurie jau veikia gana arti Šilutės – antai Tauragėje mokytojams kompensuojamos kelionės išlaidos. Kadangi Šilutės rajonas yra visai netoli Klaipėdos, manome, jog turime visas galimybes spęsti pedagogų poreikio Šilutės profesinio ugdymo mokyklose problemas.
II
Švieskime jaunimą, paaiškinkime, kad važiuoti į didmiesčius ir ten studijuoti teisę ar verslo vadybą nėra vienintelis kelias į sėkmę. Dažnai tai būna perteklinės specialybės, po kurių gali sekti ir nuviliančio atlygio darbas. Kodėl nekalbėti apie statybininkų, elektrikų ar suvirintojų algas? Dažnu atveju sužinojus atlygio dydį tenka pasitikslinti, ar gerai išgirdai, tačiau tarp jaunimo vis dar tvyro stigma, kad amatininkai yra kažkuo prastesni už tipinį ofiso darbuotoją.
Reikia rodyti geruosius pavyzdžius iš sėkmingų Europos valstybių, tokių kaip Vokietija, Airija ar Suomija, kur profesinis išsilavinimas yra pamatinė sėkmingos valstybės dalis, išugdanti aibes specialistų, kurie steigia smulkiuosius verslus, kuria darbo vietas sau ir kitiems bei gyvena orų gyvenimą.
III
Išnaudoti pameistrystės programos privalumus. Aukščiau išvardinti specialistai yra gana paklausūs ir didesniuose miestuose, o tam, kad netaptume tik laikina specialistų rengimo stotele, reikia pasirūpinti, kad jie čia įleistų šaknis dar iki mokslų baigimo.
Šilutės savivaldybėje yra aibė miesto valdžiai pavaldžių įmonių, kurių žmogiško kapitalo poreikis yra labai platus. Tai kodėl gi neparodžius privačiam verslui pavyzdžio ir nepradėjus savo augančių specialistų integracijos į darbo rinką per pameistrystės programą?
Tokiu būdu, per mokymosi laikotarpį jaunuoliai gautų pajamas, jas čia ir išleistų, papildytų vietos verslininkų kišenes bei miesto biudžetą. Galop, apsipratę su darbo sąlygomis, susidraugavę su kolegomis galbūt užsiliktų Šilutėje ir ilgesniam laikotarpiui. Atsiradus kvalifikuotų darbuotojų pasiūlai, savo interesą čia investuoti turės ir privatus verslas.
Savo naudą gautų ir S“avivaldybė bei jai pavaldžios įstaigos, užsiaugindamos reikiamus specialistus. Būtent tokią praktiką naudoja ir daugybė pasaulinio lygio prekės ženklų. Gerų pavyzdžių ieškoti toli nereikia, cituojant pusmečio senumo 15min.lt straipsnį:
Prieš dvejus metus Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro moksleiviai pradėjo dirbti Kauno įmonėje „Continental Automotive Lithuania“, o prieš kelias savaites pameistriams įteikti automatinių sistemų mechatroniko diplomai.
Visagino TVPMC bendradarbiauja ne tik su „Continental“. Visagine ruošiamų pameistrių sulaukia ir kitos inžinerinės ir apdirbamosios pramonės įmonės Lietuvoje: „Intersurgical“, „Harju Elekter“, „Vilniaus baldai“, „Švytėjimas“, „Hoda“, „Narbutas“, „Visagino linija“; taip pat maisto įmonės „Švyturys-Utenos alus“, „Rokiškio sūris“ ir kt.
Parodžius tinkamą pavyzdį per savivaldos įmones, būtų galima plėstis ir į privatų sektorių, tokią kaip vietoje veikiančią „Klasmann-Deilmann“ ir pan.
Pradžioje reikėtų dialogo tarp savivaldybės mero ir mokyklų vadovų bei mokinių atstovų, kad būtų atrastas visiems tinkamas modelis. Bet pradėti reikia jau dabar, nebegalime toleruoti jau daugelį metų prastėjančių demografinių rodiklių. Per bemaž du dešimtmečius praradome beveik trečdalį rajono gyventojų. Laikas imtis veiksmų, kad apsuktume šitą kreivę atgal.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyrius į rinkimus eina su ilgalaike vizija. Šilutė – tai turizmo ir rekreacijos miestas, su švariu oru, gražia gamta, turintis gerus amatininkus ruošiančias švietimo įstaigas ir siūlantis karjeros galimybes tiek privačiame, tiek ir viešame sektoriuje.